Vyriausybė trečiadienį vykusiame posėdyje nusprendė statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Pagrindiniu terminalo statybos instrumentu pasirinkta valstybinė įmonė "Klaipėdos nafta". Numatoma, kad terminalo pajėgumas bus iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus.
"Šis sprendimas yra svarbus, bet ne vienintelis žingsnis realizuojant Vyriausybės strategiją siekti visavertės energetinės nepriklausomybės". - pažymėjo premjeras Andrius Kubilius. Jis pastebi, kad terminalo statyba tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos energetikos direktyvos vadinamojo trečiojo paketo įgyvendinimu Lietuvoje, apie kurį Vyriausybė paskelbė gegužę.
Trečiasis paketas reikalauja atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą. Neatskyrus dujų perdavimo ir paskirstymo statyti terminalą nebūtų prasmės, nes į Klaipėdą atplukdytų dujų Lietuva negalėtų paskirstyti vartotojams, nes valstybė šiuo metu nevaldo dujų magistralinių vamzdynų.
Dabar ir dujų perdavimą, ir skirstymą valdo "Lietuvos dujos", kurių pagrindinis akcininkas yra Rusijos monopolistas "Gazprom".
Pasak premjero, Algirdo Brazausko vyriausybei privatizuojant "Lietuvos dujas" buvo padaryta didelė strateginė klaida, kai magistralinis dujų perdavimo tinklas buvo paliktas valdyti "Lietuvos dujoms", todėl trečiojo paketo įgyvendinimas ištaisys šią klaidą. Premjeras pastebi, kad dujų ūkyje beveik dvidešimt metų nieko nedaryta, kad atsirastų alternatyvus dujų tiekimas - priešingai, faktiškai buvo saugomas "Gazpromo" monopolis.
Kartu su terminalo statyba ir trečiojo paketo įgyvendinimu planuojami kiti žingsniai, atversiantys Lietuvos dujų rinką: dujų biržos sukūrimas ir dujotiekio Klaipėda-Jurbarkas statyba (tuo būdu sukuriant Lietuvoje dujų perdavimo magistralinių tinklų "žiedą").
Kol kas "Gazprom" naudojasi monopoline padėtimi, todėl 1000 kubinių metrų dujų kaina Lietuvoje yra 100-150 JAV dolerių didesnė negu Vakarų Europoje.
Rašyti komentarą