Strategija - atnaujinti laivyną

Pagal Bostono konsultacinės grupės reitingus Danijos kompanija "DFDS Seaways", dirbanti keliose šalyse, yra antroje vietoje transporto industrijoje pasaulyje kaip duodanti vieną didžiausių grąžų akcininkams. Pernai DFDS investuoto kapitalo grąža buvo 17,8 proc., o Baltijos jūroje - net apie 30 proc. Pernai DFDS laivai ir viso perplukdė beveik 38 mln. linijinių metrų krovinių, o Baltijos jūra - šiek tiek daugiau nei 4 mln. linijinių metrų. DFDS gabenamų krovinių sraute Baltijos jūros kroviniai sudaro 11 proc.

Pasak Klaipėdoje esančios AB "DFDS Seaways", dirbančios Baltijos jūroje, komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio, šiuo metu viena iš DFDS strateginių krypčių - laivyno atnaujinimas.

Neseniai Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruotas ką tik pastatytas ro-ro laivas "Gartenia Seaways", galintis gabenti 4 km ilgio automobilių eilę, arba 4 tūkst. linijinių metrų krovinio. Jis šiuo metu yra didžiausias su Lietuvos vėliava plaukiojantis laivas, dirbantis Šiaurės jūroje tarp Imingemo (Anglija) ir Roterdamo (Olandija). Jame dirba lietuviška įgula, kuriai vadovauja Lietuvos kapitonas.

Rudenį turėtų būti baigtas Vokietijoje Flensburgo uoste statomas keltas "Tulipa Seaways". Jis yra tokio paties tipo kaip "Gardenia Seaways", plaukios tuo pačiu maršrutu taip pat su Lietuvos vėliava, jame irgi dirbs lietuviška įgula. Taigi turėsime du naujus laivus. Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukioja 11 kompanijos laivų, o netrukus jų bus 12. Iš jų trys yra ro-ro tipo laivai, o kiti - ro-pax (gabena ir krovinius ir keleivius).

Be to, dar yra užsakyti Kinijoje statyti du visiškai naujos kartos keltai, kurie galės gabenti beveik 6 tūkst. 700 linijinių metrų krovinio. Planuojama, kad jie Šiaurės jūroje dirbti pradės 2019 metais. Ar jie plaukios su Lietuvos vėliava, nežinia.

Minimalizuoja tarifus

Kita strateginė kryptis - šiuo metu kompanija stengiasi skaitmenizuoti kiek įmanoma visus procesus, pavyzdžiui, kad internete pačiam būtų galima užsisakyti bilietą kroviniui. Stengiamasi paprastinti visus tarifus. Vienu metu DFDS kompanija turėjo net 300 krovinių gabenimo tarifų. Dabar kiek įmanoma jie minimalizuojami.

Dar vienas iš reikšmingesnių dalykų kompanijai tai, kad po dvejų su puse metų visos jos linijos šiemet nuo spalio 2 d. bus sutelktos Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), t. y. bus perkelti į jį ir Švedijos linijos keltai. Šiuo metu jame švartuojasi Vokietijos ir Danijos linijų keltai. Taigi netrukus visi kompanijos laivai, plaukiantys iš Klaipėdos, įsikurs viename terminale.

CKT jau įdiegta nauja terminalų valdymo sistema. Jos dėka skaitmenizuota dalis procesų, pavyzdžiui, patekimas į terminalą, žalos valdymas ir kt. Karlshamno (Švedija) uoste tik dabar statomi vartai, rengiamos kameros. CKT, Vokietijoje jos jau yra. Dėl šios sistemos krovos procesas pagreitėjo pusvalandžiu.