Statybų inspekcija: asfalto gamykla - nelegali

Toje pačioje rinkoje, kaip ir "Žemkasa", kuri pastaruoju metu uostamiestyje laimėjo keletą stambių konkursų, dirbančių bendrovių atstovai sutartinai akcentuoja, kad tokie veiksmai smarkiai iškraipo konkurenciją.

Tuo metu "Žemkasos" vadovas neslepia, kad asfalto gamykla vis tiek bus pastatyta. Esą tik laiko klausimas, kada bus sutvarkyti visi dokumentai ir pašalinti trūkumai. Jo nuomone, inspekcijai pateikus papildomus dokumentus atlikti statybos darbai bus kvalifikuojami kaip paprastasis remontas.

"Savavališka statyba"

"Vakarų ekspresas" skaitytojų signalą apie galimai nelegaliai vykdomas statybas Lypkių gatvėje gavo gegužės pabaigoje. Žmogus tvirtino iš patikimų šaltinių žinantis, jog statoma asfalto gamykla ir tai daroma neturint nei aplinkosaugininkų, nei savivaldybės leidimų.

Žurnalistams tada nuvykus į teritoriją šalia metalo laužo supirkimu užsiimančios bendrovės "Resota" (Lypkių g. 20) pavyko užfiksuoti statybas - žemės darbus, pamatų betonavimą ir kt. Statybvietėje važinėjo bendrovės "Žemkasa" technika, šalia stovėjo jos logotipu pažymėto automobilio likučiai. Teritorijoje išdėliotų ir jau sumontuotų įrengimų dalys buvo labai panašios į tas, kurios yra šalia veikiančioje bendrovės "Klaipėdos keliai" asfalto gamykloje.

UAB "Žemkasa" direktorius Dainius Zokas tada tvirtino, kad išardžius seną asfalto gamyklą čia vyksta teritorijos tvarkymo darbai, kuriems esą jokių leidimų nereikia, o gamyklai visi reikiami leidimai bus gauti.

Visgi po "Vakarų ekspreso" pranešimo Statybų inspekcijos pradėtas tyrimas parodė ką kitą.

"Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko statybos Lypkių gatvėje 18 patikrinimą. Nustatyta, kad inžinerinio statinio - kompaktiško tipo asfaltbetonio maišyklės - statyba vykdoma neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento. Birželio 6 dieną statytojui UAB "Žemkasa" surašytas savavališkos statybos aktas, atliekamos teisės aktų numatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Už neypatingo statinio, kokiems priskirtinas ir šis inžinerinis statinys, savavališką statybą juridiniams asmenims Statybos įstatymas numato baudą nuo 5 iki 15 000 litų", - informavo inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Vida Aliukonienė.

Anot jos, vyksta tolesnis tyrimas dėl toje pačioje teritorijoje esančio kito statinio - atraminės sienutės - statybos.

TEMPAS. Nuotraukoje viršuje - "Žemkasos" teritorija gegužės 24-ąją. Apačioje - birželio 11-ąją. Pasak bendrovės vadovo, per šį laikotarpį tiesiog susidėlioti atvežti įrenginiai, nes jie buvo laikomi svetimoje teritorijoje.

Kas toliau?

Statybos įstatymas numato, kad nustačius, jog statinys pastatytas ar statomas savavališkai, statybų inspektorius turi nedelsdamas surašyti savavališkos statybos aktą ir pareikalauti iš statytojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką.

Vėliau surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo akto surašymo dienos inspekcija turi pareikalauti iš statytojo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę arba išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šiems reikalavimas įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį vieną kartą galima pratęsti 3 mėnesiams.

Tačiau statytojas turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šiame įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tai galima padaryti tik tais atvejais, kai žemės sklype tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima.

Visgi "Žemkasos" vadovas D. Zokas nemano, kad inspekcijos reikalavimai bus drastiški.

"Akto dar negavome, bet kiek žinau, reikės tik išmontuoti vieną įrenginį ir perstatyti į kitą vietą. Taip net geriau, nes vėliau būtų iškilę nenumatytų sunkumų. Viską tikrai suderinsime taip, kaip reikia, ir gamykla anksčiau ar vėliau pradės veikti. Tai - tik laiko klausimas. Iki šiol tik susidėliojome atvežtus įrenginius, nes jie buvo laikomi svetimoje teritorijoje. Netrukus atsivešime ir kitų įrenginių", - teigė D. Zokas.

Kiek vėliau jis informavo, kad bendrovė surado 1993-iųjų planus, kai čia dar veikė įmonė "Klaipėdos asfaltas", stovėjo jos asfalto gaminimo įrenginiai.

"Gali būti, jog parduodant šį sklypą buvo suklastoti dokumentai arba tiesiog padarytos tyčinės arba netyčinės klaidos, tad Statybų inspekcija vadovavosi tik pakeistu sklypo planu. Mes radome senuosius planus, toponuotraukas, kuriose aiškiai matyti ir pamatai, ir įrengimai, ir kaminai. Tad manau, kad pamatę pluoštą senųjų dokumentų jie pažeidimą perkvalifikuos, viską traktuos kaip paprastąjį remontą", - sakė D. Zokas.

Lauks techninio projekto

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys gegužės pabaigoje "Vakarų ekspresui" teigė, kad UAB "Žemkasa" atstovai buvo prašę žodinės konsultacijos. Tada departamento specialistai juos informavo, kad pagal galiojančius teisės aktus nei mobiliai, nei stacionariai asfalto gamybos įrangai poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikti nereikia.

A. Kairys tvirtino, kad departamento specialistai aiškinsis, ar "Žemkasai" nereikia kitų leidimų, kurių iki šiol ji nėra prašiusi. Jei įrenginių tarša per metus viršija 10 tonų, jiems reikėtų gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Atskiro leidimo reikia ir tuo atveju, jei gamybos metu per parą susidaro daugiau nei 5 kub. m nuotekų.

"Pasiaiškinome situaciją. Mūsų žiniomis, savivaldybei yra pateiktas prašymas išduoti projektavimo sąlygas. Kai bus parengtas techninis projektas, bus aišku, ar jiems reikia integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo", - dabar informavo A. Kairys.

Visgi Klaipėdos savivaldybės administracijos Sąlygų sąvado skyriaus darbuotojai "Vakarų ekspresui" sakė, jog pastaruoju metu tokio prašymo iš "Žemkasos" nėra gavę.

Konkurentai - apstulbę

"Žemkasa" 2011 m. laimėjo Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje esančios Švepelių gatvės asfaltavimo darbų konkursą, pernai pradėjo rekonstruoti Joniškės ir J. Janonio gatves. Abiejų šių konkursų vertė - apie 13 mln. litų. Įmonė skelbia, jog šiuo metu dar vykdo uostamiesčio šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei automobilių aikštelių paprastojo remonto ir priežiūros darbus, o Klaipėdos rajone - vietinės reikšmės kelių sankasų, pralaidų taisymo darbus.

Vakarų Lietuvoje dirbančių kelių tiesimo bendrovių atstovai sutartinai tvirtina, kad jei iš tiesų "Žemkasa" nelegaliai stato asfalto gamyklą, tai galima traktuoti kaip itin nesąžiningą konkurenciją.

Albertas Stukas, UAB "Žemaitijos keliai" generalinis direktorius, sakė, jog jo atmintis "neatgamina" nė vieno tokio atvejo, kad kas nors iš kelininkų būtų sugalvojęs statyti asfalto gamyklą nelegaliai.

"Bet gal Klaipėdoje veikia institucijos, kurios neleis statybų, pažeidžiančių įstatymus? Jei visgi toks objektas būtų pradėtas eksploatuoti, jis suteiktų nesąžiningą konkurencinį pranašumą", - sakė pokalbininkas.

"Jei dirbi sąžiningai, gali stengtis kiek nori, bet esant tokiam agresyviam rinkos žaidėjui nieko nelaimėsi, nes jų kaštai dėl to bus akivaizdžiai mažesni. Kyla ir aplinkosauginių klausimų, nes tokia gamykla tikrai teršia, tai gal jie po šalia esančios mūsų asfalto gamyklos tarša norėjo pasislėpti?" - sakė bendrovės "Klaipėdos keliai" generalinis direktorius Saulius Sustavičius.

Tuo metu UAB "Lemminkainen Lietuva" Vakarų regiono direktorius Algirdas Alūzas svarstė, jog galbūt rengiant viešuosius konkursus reikėtų sugrįžti prie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus, kuris leistų įvertinti ir tokius nesąžiningos konkurencijos atvejus.

"Taip elgiantis ne tik išlošiama labai daug laiko, nes neatliekamos ilgai trunkančios būtinos procedūros, bet ir, ko gero, ženkliai susimažinami kaštai. Tokiu atveju apie sąžiningą konkurenciją kalbėti nebegalima. O ji tarp kelininkų yra labai arši, nes visos įmonės dirba su panašiomis sąnaudomis - tiek medžiagos, tiek mechanizmai visoms kainuoja vienodai, algos irgi panašios, tad skirtumai tarp pasiūlymų gali siekti tik kelis procentus. Tad kai pasiūloma 20-25 procentų mažesnė kaina, akivaizdu, kad kažkas daroma nelegaliai", - sakė Jonas Dumašius, "Šilutės automobilių kelių" valdybos pirmininkas.

Beje, portalo rekvizitai.vz.lt skelbiamais duomenimis, "Žemkasa" šių metų vasario-kovo mėnesiais turėjo 29-60 tūkst. litų socialinio draudimo skolą. Ji kovo pabaigoje buvo sumokėta, bet balandį vėl atsirado ir išaugo iki 73 tūkst. litų. Įmonė ją sumokėjo, bet gegužės pabaigoje vėl tapo skolinga ir jos įsiskolinimas "Sodrai" siekė 72 tūkst. litų. Birželį skolų vėl neliko.

Atsirūgs ateityje?

Viešųjų pirkimų tarnybos patarėja Aušra Pocienė teigė, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas viešuosiuose pirkimuose keliamas tik viešųjų pirkimų komisijų pirmininkams ir nariams.

"Tiekėjų nepriekaištinga reputacija įstatyme ar kituose norminiuose aktuose nėra apibrėžta. Jie, dalyvaudami pirkimuose, privalo užpildyti tik sąžiningumo deklaraciją, kurioje užtikrina, kad nedavė ir neduos kyšio viešųjų pirkimų komisijos nariams, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Kaip sąlyga, galinti eliminuoti tiekėją iš viešųjų pirkimų, įstatyme yra įvardintas profesinis pažeidimas - konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos ar aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui yra paskirta administracinė nuobauda arba ekonominė sankcija. Nuo jos įsiteisėjimo dienos turi būti praėję daugiau kaip vieneri metai, o jei bausta už neteisėtus susitarimus - treji metai", - aiškino A. Pocienė.

Visgi ji pabrėžė, kad šis reikalavimas nėra privalomas, jį į konkurso sąlygas perkančioji organizacija gali įrašyti arba ne savo nuožiūra.

A. Pocienės vertinimu, jei neteisėta gamyklos statyba būtų kvalifikuojama kaip profesinis pažeidimas, bendrovei su tokia "dėme" atsirastų grėsmė netekti galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Lijanos Plaščinskaitės teigimu, visuose savivaldybės skelbiamuose konkursuose, kurių suma gali viršyti 10 tūkst. litų, yra įrašoma sąlyga, kad tiekėjas neturi turėti "rimto profesinio pažeidimo, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis".

"Tai konkurso dalyvis turi patvirtinti tiekėjo deklaracija. Dar nėra buvę, kad sumeluotų, nes mes turime galimybę kreiptis į visas institucijas ir patikrinti, ar nėra skirta kokių nors nuobaudų", - sakė L. Plaščinskaitė.

Tuo metu pats "Žemkasos" vadovas D. Zokas sakė nemanantis, kad tokie jo bendrovės veiksmai gali būti pripažįstami kaip rimtas profesinis pažeidimas.