Stasys Jakeliūnas: Narystė euro zonoje didina skolas

Vyriausybė skolinsis ir šiemet, ir kitąmet, ir dar kitąmet. Ketinama skolintis iki 7,9 mlrd. litų kasmet tam, kad galėtume grąžinti ankstesnes skolas ir finansuoti mažėjantį biudžeto deficitą. Tiesa, iki 2016 metų skolų kuprą ketinama šiek tiek ištiesinti: prognozuojamas nežymus BVP perteklius ir dešimtadaliu sumažėjęs valdžios sektoriaus skolos lygis. Vyriausybė tikina, kad įsivedant eurą Lietuvos skola neišaugs, nors kitų šalių patirtis rodo ką kita. Narystė euro zonoje Estijos skolą išaugino kone dvigubai.

Vyriausybė parengė 2014-2016 metų skolinimosi ir skolos valdymo gaires, kuriose numatoma, kad 2014-2016 metais skolinimosi poreikis kasmet sudarys po 2,3 mlrd. eurų, arba 7,9 mlrd. litų.

Tai šiek tiek daugiau, nei pasiskolinta pernai. 2013 metais Vyriausybė valstybės vardu iš viso pasiskolino 7,5 mlrd. litų (per praėjusius metus grąžino 6,7 mlrd. skolų). 2012 metais buvo pasiskolinta 11,29 mlrd. litų.

Šiemet ankstesnei skolai grąžinti ir biudžeto deficitui finansuoti Vyriausybė skolinsis apie 6,9 mlrd. litų.

Tiesa, nors valdžia skolų naštą gyventojams tendencingai didina kasmet, 2016-ieji Lietuvai piešiami rožinėmis spalvomis. Prognozuojama, kad 2014-2016 metais BVP paaugs 3,4-4,3 proc., nedarbo lygis sumažės iki 9,1 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės 5,1-6,5 procento.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos lygis iki 2016 metų sumažės iki apytiksliai 35 proc. BVP (2013 metų III ketvirtį Lietuvos valstybės skola sudarė 39,5 procento BVP).

Remiantis Vyriausybės prognozėmis, 2016 metais Lietuvos BVP pagaliau turėtų būti perteklinis (perteklius sieks 0,1 proc.), o 2015 metais BVP deficitas sudarys 0,9 proc.

Be to, giriamasi, kad iki šiol Lietuvos valstybės skola yra viena mažiausių Bendrijoje. ES valstybių narių skolų vidurkis 2013 m. III ketvirtį sudarė 86,8 procento. Tiesa, įdomu tai, kad euro zonos šalių skolos tendencingai auga, o Lietuva vis vien veržiasi į šią finansinę sąjungą. Didžiausios euro zonos skolininkės yra Graikija, Italija, Portugalija, Airija ir Belgija. O mažiausią skolą ES turi Estija.

Tačiau įdomu tai, kad kaimynams įsivedus eurą nacionalinė skola išaugo kone dvigubai. 2011 metais Estijos nacionalinė skola siekė 6,1 proc. BVP ir buvo viena mažiausių visoje Europoje. Pernai šis skaičius išaugo iki 10,1 proc., o 2013 metais Estijos valstybės skola išaugo dar keliais procentiniais punktais - iki 10,3 proc. BVP. Estai neneigia, kad valstybės skolą padidino Europos finansinio stabilumo mechanizmas, skirtas gelbėti euro zonos nares. Tiesa, premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas neigia, kad ir Lietuvos skola padidės stojant į euro zoną.

- Ar valstybei teks papildomai skolintis tam, kad padengtų euro įvedimo išlaidas? - „Respublika“ klausė Stasio JAKELIŪNO.

- Valstybės mastu tų išlaidų bus. Gali būti, kad tai pareikalaus kelių šimtų milijonų ar net 800-900 mln. per metus. Nemaža dalis išlaidų susijusios su verslo, bankų sistemomis, išlaidas patirs prekybos centrai, kurie turi savo programinę įrangą pakeisti, kainas litais ir eurais nurodyti. Valstybės sektoriuje tų išlaidų taip pat bus, bet ne tiek, kad kažkaip ypatingai paveiktų tuos rodiklius. Dar vienas dalykas, kad dalį tų išlaidų, bent jau dėl viešinimo darbų, pasirengusi padengti Europos Komisija kaip atskirą projektą. Taip kad reikšmingos įtakos neturės. Jei vieniems tai išlaidos, kitiems - pajamos. Jei žiūrėtume visos ekonomikos mastu, vieni išleidžia, kiti gauna pajamas ir jos sugrįžta į valstybės biudžetą. Taip kad čia tikrai neturėtų būti kažkokių problemų ir neturėtų esmingai keistis skolinimosi dydžiai dėl to. Juo labiau kad dabar viskas jau yra įskaičiuota į prognozuojamus rodiklius. Suplanuoti ar pradėti vykdyti euro įvedimo paruošiamieji darbai. Tuose rodikliuose yra atsižvelgta į euro įvedimą.

- Gal galite paaiškinti, kodėl euro zonos šalių skolos yra didesnės nei ne euro zonos?

- Vienas dalykas yra tai, kad tos šalys juk nevienodos. Įvairios šalys turi įvairius skolos lygius. Vienos didesnes skolas sukaupė per dešimtmečius, per daug metų, o štai Lietuvos skola pradėjo kauptis nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Taigi išauginti skolą mes turėjome trumpesnį laikotarpį. Kitas dalykas, kad per krizę valstybės, pavyzdžiui, Graikija ir kt., intensyviai didino savo skolas. Mūsų skolos didinimo tempas buvo mažesnis, nes mes čia geriau suvaldėme savo finansus, išlaidas mažinome. Taigi svarbus čia ir laikas, per kurį kaupėme skolas, ir tai, kaip krizę mokėjome suvaldyti, dėl ko mūsų skolos lygis ir stabilizavosi. Kai skaičiuojama valstybės skola, vardiklyje juk naudojamas BVP. Taigi jei jis auga, kyla mažiau problemų.

- Bet gal kai kurių euro zonos valstybių skolos išaugo būtent todėl, kad nuo krizės teko gelbėti graikus, portugalus ir kt. šalis? Ar buvimas euro zonoje Lietuvos skolos dar labiau nepadidins?

- Na, ir nebūnant euro zonoje per finansų krizę mūsų skola smarkiai padidėjo. Mūsų skolos prieaugis buvo maždaug 25 proc. BVP. 2008 metų pabaigoje skolos rodiklis buvo 15 proc., o dabar beveik 40 proc. Tas skolos prieaugis buvo nepaisant buvimo ar nebuvimo euro zonoje. Kur kas svarbesnis dalykas, kaip yra valdomi valstybės finansai ir ekonomika, kaip yra pasiruošta krizei. Pavyzdžiui, Estija, net ir nebūdama euro zonoje, iki krizės, 2008 metų, turėjo sukaupusi 10 proc. BVP rezervą. Vadinasi, jį per pačią krizę galėjo naudoti, nors ir nenaudojo. Tuo metu kitos valstybės neturėjo jokio rezervo, tik didžiulius deficitus. Neturėdamos kuo padengti deficito, jos turėjo skolintis. Taigi pats buvimas euro zonoje nereiškia, kad skola augs. Daug svarbiau, kaip valdomi valstybės finansai ir ekonomika.

- O kada Lietuva apskritai nustos gyventi skolon?

- Gyvenimo skolon tempas nuolat mažėja. Jei pasižiūrėsime į prognozes, kurias skelbia Finansų ministerija ir kt. institucijos, 2016 metais turėtume turėti subalansuotus finansus - subalansuotas pajamas ir išlaidas. Aišku, jei tos prognozės išsipildys. 2016 metais biudžeto pajamos turėtų susilyginti su biudžeto išlaidomis. Galime sakyti, kad jei tai pasitvirtins, tuomet nebegyvensime skolų sąskaita, bus galima pagalvoti apie skolos mažinimą.