Sprogusio burbulo žaizdų gydyti neskubama

Vangi prekyba

Šiuo metu Klaipėdoje per mėnesį nuperkama vidutiniškai 180 butų. Tačiau paklausiausi būstai senuose daugiabučiuose. Sandoriai dėl būstų naujos statybos namuose sudaro vos daugiau nei 10 proc. šio skaičiaus, vidutiniškai 20 butų. Jei tendencijos rinkoje nesikeis, o požymių, liudijančių jos atsigavimą nematyti, tai išparduoti būstus jau dabar pastatytuose namuose gali prireikti pustrečių metų.

"Praėjusių metų pradžioje Klaipėdoje buvo per 700 neparduotų butų. Metų pabaigoje jų liko apie 600. Įvertinę siūlomų butų skaičių ir norinčiųjų juos pirkti, išvedėme pasiūlos ir paklausos santykį, kuris lygus 2,5. Tai reiškia, kad butus pastatytame name investuotojas gali tikėtis parduoti per 2,5 metų. Manome, kad tai geras santykis", - apie nekilnojamojo turto (NT) rinkos subtilybes kalbėjo Arnoldas Antanavičius, bendrovės "Inreal Valdymas" Konsultacijų ir analizės departamento vadovas.

Jis įtikinėja, kad Klaipėdos NT rinka po truputį atsigauna. Pasak A. Antanavičiaus, esą trečiąjį 2012 m. ketvirtį buvo parduoti 64 naujos statybos butai. O tai net 4 kartus daugiau, nei 2011 m. trečiąjį ketvirtį, kai per 3 mėnesius buvo parduoti vos 6 butai. Arba 2 per mėnesį.

Aivaras Čiučelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius, uostamiesčio NT rinką vertina truputį atsargiau. Jo manymu, plėtotojai būstus gali parduoti per maždaug 5 metus.

"Kalbant apie Klaipėdos būsto rinką visų pirma reikėtų išskirti, kad šiame mieste būsto pasiūla pirminėje rinkoje, kai įsigyjama tiesiai iš plėtotojų, šių metų pradžioje viršijo kiek daugiau kaip 1000 būstų. Tačiau apie 300 būstų iš minėtos pasiūlos yra šiuo metu sustabdytuose projektuose. Per 2012 metus šioje rinkoje įvyko virš 220 sandorių. Tai reiškia, kad jeigu būsto pirkimo tempai ir pasiūla nesikeistų, laisvi plėtotojų būstai būtų parduoti per maždaug 5 metus. Vilniuje šis rodiklis kiek viršija 2 metus", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Čiučelis.

Tokie tempai netenkina greitų pinigų pageidaujančių verslininkų, kurie laidoja kažkada perspektyviais laikytus projektus ir atsikrato sklypų miesto centre.

Kas pirks?

NT projektus plėtojančios statybinės firmos optimizmu netrykšta. Tad mieste atsiranda vis daugiau iškabų, informuojančių apie parduodamus sklypus, kuriuose prieš kelerius metus ketinta statyti ištisus kvartalus.

"Pastatyti didelio proto nereikia. O kur paskui dėti tuos statinius? Butų mieste pristatyta daug. O ar kas nors juos perka?" - retoriškai klausė Alius Mažeikis, UAB "Viremidos statyba" direktorius. "Viremidos" įmonių grupė prieš dvejus metus Liepų gatvėje, buvusios "Klaipėdos medienos" katilinės vietoje, ketino statyti daugiaaukštį biurų pastatą su prekybinės paskirties patalpomis. Šiuo metu ant šio apleisto ir nebenaudojamo gamybinės paskirties pastato puikuojasi užrašas: "Parduodama". "Neturime mes pinigų statyboms, todėl ir parduodame. Tik tų pirkėjų visiškai nėra, niekas nesidomi", - skundėsi A. Mažeikis.

"Viremidos investicijos", "Pajūrio mediena" ir "Klaipėdos mediena" prieš pustrečių metų šioje vietoje valdė net 40 ha ploto teritoriją.

Dirvonai miesto centre

Tai ne vienintelis apleistas ir geresnių laikų laukiantis sklypas Klaipėdoje. Pačiame centre, istorinėje miesto dalyje, plyti apleistos dykynės, kuriose prieš kelerius metus ketinta pastatyti ištisus gyvenamuosius kvartalus. Dabar šių planų organizatoriai dingę, bankrutavę, o jų turtą valdo finansinės institucijos ar bankroto administratoriai.

Jau pernai istoriniame Klaipėdos priemiestyje, buvusioje Pelenynėje, turėjo virti gyvenimas. Norvegijos investicinės bankininkystės grupė "Verdispar" šioje 5,4 ha ploto teritorijoje planavo pastatyti maždaug 6 000 kv. metrų komercinės ir daugiau kaip 45 tūkst. kv. metrų gyvenamosios paskirties statinių, kuriuose būtų 500 butų.

Tačiau jau šešerius metus šis plotas, kuriame norėta pastatyti Malūno kalvos kvartalą, dirvonuoja, teritorija baigia apželti žole, alksniais ir beržais.

Sužinoti, kada šioje teritorijoje burgs statybinė technika, nepavyko. Mat šio projekto plėtotoja - Vilniuje registruota norvegiško kapitalo įmonė "Verdispar gluosniai" - nepasiekiama. Internete pateiktoje informacijoje apie įmonę nurodyta, kad bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas. Tačiau nurodytu telefonu niekas neatsiliepia. Nepasiekiama ir šios įmonės akcininkė "Versdispar Baltic". Beje, ir šią įmonę galima pasiekti tokiu pačiu telefonu, kaip ir "Verdispar gluosniai".

Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai teisinasi, kad priversti savininkus kaip nors pasirūpinti šia teritorija neįmanoma. Net ir taikyti maksimalų žemės nuomos tarifą nėra pagrindo, mat teritorija aptverta ir pašaliniai asmenys į ją formaliai negali patekti.

Griuvėsių draustinis

Jokių gyvybės požymių nerodo ir greta minėtosios kelis savininkus pakeitęs 5 hektarų sklypas tarp Kooperacijos ir Bangų gatvių. Planuotame statyti gyvenamųjų namų kvartale turėjo būti apie tūkstantį butų, kurių bendras plotas - 70 tūkst. kv. m.

TAMSU. Daugiabutyje "Aukštoji Smeltė" gyventi išdrįso vos keli klaipėdiečiai.

Įgyvendinti Butsargių namų projektą 2005 metais planavo dabar jau bankrutavusios bendrovės Verslo investicijų projektų centro savininkai su partneriais iš Švedijos.

Vėliau šios bendrovės akcijos ėjo iš rankų į rankas. Šiuo metu teritoriją valdo paskirtasis bankroto administratorius. Nei nuolatiniai įspėjimai, nei baudos, nei maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nepriverčia valdytojų kaip nors sutvarkyti šį "griuvėsių draustinį".

"Kodėl domitės?"

Buvusios Lietuvos kino studijos kompleksas Kretingos gatvės gale taip pat laukia geresnių laikų. Ekonominio pakilimo laikais šioje vietoje ketinta statyti daugiabučių kvartalą. Senųjų statinių vietoje turėjo iškilti nuo trijų iki devynių aukštų gyvenamieji namai, kuriuose būtų įrengta per 300 butų. Taip pat - 500 vietų požeminė mašinų stovėjimo aikštelė. Be gyvenamųjų patalpų, čia turėjo atsirasti ir mokykla bei parduotuvės.

Sklypas priklauso bendrovei "Jaumina", kurioje tėra du darbuotojai. Šios bendrovės direktorius Jaunius Gustys, dirbantis ir metalo supirkimo įmonės "Resota" komercijos direktoriumi, nenoriai paaiškino, kad sklypas dar priklauso "Jauminai", tačiau apie konkrečius veiksmus nieko nepasakojo. "Viskas atidėta iki geresnių laikų. O ko jūs visi domitės ta kino studija? Rašyti neturite apie ką?" - stebėjosi pokalbininkas.

Vienos nekilnojamojo turto agentūros interneto puslapyje skelbiama, jog šis 2,1 ha sklypas Kretingos parduodamas už 6,5 mln. litų. Be to, pirkėjui tektų sumokėti 21 proc. PVM. Tad galutinė sandorio suma išaugtų iki 7 865 mln. litų. Giriama, kad sklypas yra patrauklioje Klaipėdos miesto zonoje, o pagal patvirtintą detalųjį planą jame esą planuojama statyti daugiabučių namų su komercinėmis patalpomis kvartalą.

Ir šio kvartalo savininkams taikyti maksimalaus žemės nuomos mokesčio sankciją nėr pagrindo, mat pastato langai užsandarinti ir patekti į jį nėra galimybių.

Vos kruta

Vieno iš nedaugelio, dar šiek tiek kvėpuojančio, Gandrališkių kvartalo plėtotojai viliasi, kad klaipėdiečiai dar pirks čia pastatytus būstus. Šiuo metu pietinėje kvartalo dalyje plytinčioje dykynėje ketinta statyti 26-28 aukštų "dangoraižių" kvartalėlį, tačiau rinka pakoregavo šiuos sumanymus. "Jei kada nors ir statysime, tai tik iki 20 aukštų namus. Klaipėdiečiai nepriėmė dangoraižių. Aukščiausiame miesto gyvenamajame name Pilsote parduota tik pusė butų. Kolegos stebėjosi, kad Vilniuje toks projektas būtų labai paklausus. Bet uostamiestyje jis neprigijo", - "Vakarų ekspresui" paaiškino bendrovės "Plienas" marketingo direktorė Banga Bartkevičienė.

Ji su pavydu kalbėjo apie sostinę, kurioje, jos teigimu, "nekilnojamojo turto rinkoje dar juntama gyvybė". Uostamiestyje esą ji apmirusi. "Potencialūs klientai domisi mūsų butais, tačiau kol nuo kalbų prieiname iki konkrečių veiksmų, praeina nuo trijų iki šešių mėnesių. Dabar itin paklausūs maži, 35-45 kv. metrų ploto butai. Turime ir kelis didelius butus, tačiau jie neparduoti", - aiškino B. Bartkevičienė.

Niūri ateitis

Liūdną gyvenamosios paskirties "dangoraižių" likimą puikiausiai iliustruoja jau kelerius metus beveik be gyvybės požymių Minijos gatvės ir Statybininkų prospekto sankryžoje stūksantis daugiabutis. Šį namą, pavadintą "Aukštąja Smelte", pastačiusi įmonė "Metva" prieš kelerius metus bankrutavo.

Vakarais šiame pastate šviečia vos vienas kitas langas. Įdomu, kaip jaučiasi tie vieniši gyventojai, žinantys, kad aplinkiniuose butuose nėra nė gyvos dvasios?

Praėjusią savaitę įvyko eilinės šio objekto varžytynės, kuriose buvo nupirkti vos keli butai. Pasak bankroto administratoriaus Roberto Dubliausko, artimiausios varžytynės vyks kovo 1 d., o vėliau kreditoriai spręs, ką toliau daryti su šiuo perimtu valdyti nekilnojamuoju turtu. "Name yra apie 100 butų. Parduoti - vos keli", - tikslių skaičių neįvardijo bankroto administratorius.

Kaltas uostas?

Nekilnojamojo turto specialistų manymu, mažą butų aukštybiniuose pastatuose paklausą lemia ne klaipėdiečių provincialumas, o netinkamai pasirinkta vieta. A. Antanavičius, bendrovės "Inreal" Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, įsitikinęs, kad labiausiai klaipėdiečiai pageidauja gyventi šiaurinėje miesto dalyje. "Pavyzdžiui, Dragūnų kvartale esantys aukštybiniai daugiabučiai kur kas paklausesni nei pietinės dangoraižiai pietinėje dalyje. Gal baiminamasi artimos kaimynystės su uosto įmonėmis ir iš jų sklindančio triukšmo?" - svarstė pokalbininkas.

Kitų ekspertų manymu, bildukai, o ne žmonės jau seniai pastatytų "dangoraižių" butuose gyvena ir dėl milžiniškos jų kainos. Mokėti po kelis ar net keliasdešimt tūkstančių litų už vieną kvadratinį būsto tokiame name metrą gali tik vienas kitas. Mokantieji skaičiuoti renkasi individualius namus Klaipėdos priemiesčiuose, kurie kartais kainuoja kur kas pigiau.

Komentaras

Kastytis Macijauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius.

Tai vyksta visame pasaulyje. Kai kurios įmonės bankrutavo, o kai kurioms net statybos leidimai buvo išduoti. Juk buvo laikai, kai pusė Lietuvos dirbo NT vystytojais. Kai paklausdavai bičiulį, kuo dirba, tas atsakydavo - NT vystytoju. Tačiau dabar, kai NT rinka apmirusi, niekas neskuba įgyvendinti tų projektų. O miestas neturi jokių svertų, kad situacija pasikeistų.

Kaip tu priversi įmonę statyti, jei ji neturi pinigų? Tais gerais laikais buto vienas kvadratinis metras kainuodavo apie 4 tūkst. litų, o jį parduodavo už 8 tūkst. litų. Už tą viršpelnį vystytojai galėdavo ir infrastruktūrą įrengti, ir gatves nutiesti. Šiandien viskas apsivertė - dabar miestas turėtų žadėti nutiesti gatves, įrengti infrastruktūrą, kad NT projektai būtų atgaivinti.