Pasak „Sodros“ vadovo Mindaugo Sinkevičiaus, anksčiau kiekviename rajone buvo „Sodros“ skyrius, dabar liko tik 10 skyrių
- Kuris veiklos etapas per 25 metus buvo pats sunkiausias, ar toks dar laukia ateityje? - „Vakaro žinios“ teiravosi „Sodros“ direktoriaus Mindaugo SINKEVIČIAUS.
- Manau, kad sunkiausia buvo pačioje pradžioje. Tuo metu dalį funkcijų vykdė profesinės sąjungos, dalį savivaldos institucijos. Buvo sunku atsiskirti nuo sąjunginių ir vietinių profsąjungų, įtikinti valdžios atstovus ir visuomenę, kad reikia nepriklausomos institucijos, kuri administruos ne tik išmokų mokėjimą, bet ir įmokų surinkimą. Be to, reikėjo surinkti darbuotojus, rasti patalpas - viską pradėti nuo nulio.
- Pastaruoju metu gyventojų pasitikėjimas „Sodra“ auga. O kokius veiklos pokyčius jūs laikote svarbiausiais?
- Sociologai pastebėjo, kad pasitikėjimas „Sodra“ buvo kritęs ir per 1997-1998 m. krizę. Tai labiau susiję su šalies ekonomikos padėtimi, su „Sodros“ galimybėmis stabiliai mokėti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau pastaroji krizė atnešė nemažai organizacinių pokyčių. Pavyzdžiui, anksčiau kiekviename rajone kaip atskiras juridinis asmuo buvo „Sodros“ skyrius. Dabar liko tik 10 skyrių, sumažėjo ir darbuotojų. Tačiau tuo pačiu metu daug dėmesio skyrėme klientų aptarnavimui (ypač elektroninėje erdvėje) ir konsultavimui.
- Krizė seniai baigėsi, o kodėl pensijos tebėra tokios menkos, ir mūsų senoliai tvirtai „prilipę“ ES skurdo dugne?
- Jeigu skaičiuosime absoliučiais dydžiais, iš tiesų Lietuvoje pensijos vienos mažiausių. Tačiau jei lygintume pensijų santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, tikrai neišsiskirtume Europos mastu. Pvz., šiuo metu vidutinė pensija - 240 eurų, o vidutinis darbo užmokestis - beveik 554 eurai, taigi vidutinė pensija sudaro apie 43 proc. vidutinio atlyginimo - panašiai kaip ir kitose ES šalyse.
Didinti pensijas įmanoma tuomet, kai yra iš ko. Tam, kad būtų papildomų lėšų pensijoms, būtina, kad didėtų atlyginimai, darbuotojų skaičius ir mažėtų šešėlinės ekonomikos dalis.
- Esate skaičiuokle tikrinęs, kokią pensiją gautumėte Jūs pats ir ar tiek užtektų oriam pragyvenimui?
- Taip, esu tikrinęs. Negaliu pasakyti, užteks ar neužteks, nes nežinau, kokie bus mano poreikiai. Tačiau kad būtų saugiau, papildomas lėšas kaupiu kas mėnesį mokėdamas investicinio gyvybės draudimo įmokas.
- Pernai „Sodros“ biudžeto deficitas susitraukė 38 proc. Ar tai jau galima laikyti tvaraus augimo pradžia?
- Pajamos nuolat didėja jau kelerius metus iš eilės. Deficitas fiksuojamas, nes išlaidos pensijoms, pašalpoms ir kitoms išmokoms vis dar viršija pajamas, tačiau šis atotrūkis gerokai sumažėjo. Jeigu neįvyks ko nors nenumatyto, planuojama, kad jau galbūt 2017 m. biudžetas bus perteklinis.
- Kokią įtaką „Sodrai“ tebeturi šešėlis? Ko tikitės iš kovojančių su juo institucijų?
- Mūsų duomenimis, iki šiol tebėra daugiau kaip 40 tūkst. įmonių, kuriose daugiau kaip 160 tūkst. darbuotojų gauna mažesnį atlyginimą nei minimali mėnesinė alga. Suprantama, dalis jų dirba ne visą darbo dieną. Bet tarp jų yra daugybė vadovų, vadybininkų, įvairių sričių specialistų. Kitose įmonėse tokių specialistų oficialus užmokestis gerokai didesnis, todėl tikėtina, kad dalis įmonių moka neoficialius atlyginimus. Tačiau kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ir Darbo inspekcija esame numatę konkrečius veiksmus, kurie tikrai turėtų duoti rezultatų.
Skaičiai
41,4 - tiek mlrd. eurų (143 mlrd. litų) iš viso sumokėta į „Sodros“ biudžetą per 25 metus.
44,9 - tiek mlrd. eurų (155 mlrd. litų) visų rūšių išmokų „Sodra“ išmokėjo gyventojams.
383 - tiek tūkst. draudėjų, juridinių ir fizinių savarankiškai dirbančių asmenų šiuo metu moka socialinio draudimo įmokas.
1,376 - tiek mln. gyventojų kasmet gauna bent vieną periodinę ar vienkartinę „Sodros“ išmoką.
Šaltinis - „Sodra“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą