Socialinės pašalpos gavėjų sumažėjo ketvirtadaliu

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 26,2 proc. (nuo 215,6 iki 159,2 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 28 proc. (nuo 289,9 iki 208,8 mln. litų). Ketvirtadaliu sumažėjęs socialinės pašalpos gavėjų skaičius sietinas su tuo, jog nuo šių metų pradžios visos Lietuvos savivaldybės socialinę pašalpą teikia vykdydamos nebe valstybinę, o savarankišką savivaldybių funkciją.

"Nuo naujos tvarkos įsigaliojimo prabėgus pusmečiui galime drąsiai teigti, kad sprendimas socialinės pašalpos teikimą perduoti savivaldybėms vykdyti savarankiškajai savivaldybių funkcijai pasiteisino - parama tapo taiklesnė ir skaidresnė. Nepanaudotas lėšas socialinei pašalpai teikti savivaldybės dažniausiai nukreipia kitoms ne mažiau svarbioms veikloms socialinės apsaugos srityje įgyvendinti. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė nepanaudotas lėšas skyrė senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių dienos centrų rekonstrukcijai, Pasvalio rajono savivaldybė - autobuso, pritaikyto vietos lopšelį-darželį lankančių neįgalių vaikų pavėžėjimui, įsigijimui, Jonavos rajono savivaldybė - naujų grupių įsteigimui lopšeliuose-darželiuose, sveikatos apsaugai", - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Pasak ministrės, socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus mažėjimą lėmė keletas priežasčių, o labiausiai - didesnis savivaldybių aktyvumas: išsamesnė, detalesnė individualių atvejų analizė, glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, aktyvus vietos bendruomenės dalyvavimas, didesnis viešumas.

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius, vertinant pusmečio rezultatus, labiausiai mažėjo Kretingos rajono (47 proc.), Kaišiadorių rajono (43 proc.), Rietavo (42 proc.), Kelmės rajono (41 proc.) ir Neringos (39 proc.) savivaldybėse.

Vidutiniškai per vieną 2014 metų pirmo pusmečio mėnesį socialinę pašalpą gavo 159,2 tūkst. asmenų (5,4 proc. visų Lietuvos gyventojų).

Įvertinus gerąją bandomajame projekte dalyvaujančių savivaldybių patirtį, siūloma, kad nuo 2015 metų būtų pereita prie vienodo piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo modelio visose savivaldybėse, kuomet tiek socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas savivaldybės teiktų vykdydamos savarankišką savivaldybių funkciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad jau yra parengusi ir suinteresuotoms institucijoms derinti pateikusi atitinkamus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektus.