Jei kreditoriai patys bylinėsis ir už save kovos, visiškai neaišku, kodėl už 100 tūkst. litų mėnesio algą pasamdytas „Snoro“ bankroto administratorius Nilas Kuperis (Neil Cooper).
Laimėta pirmoji byla
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas patenkino N.Kuperio prašymą ir patvirtino atsiskaitymų planą su pirmos eilės banko kreditoriais.
Šiai grupei priklauso buvę ir dabartiniai „Snoro“ darbuotojai, kurių kreditoriniai reikalavimai siekia 9,2 mln. litų. Po teismo sprendimo šie mokėjimai bus atlikti artimiausiu metu, jei teismo nutartis nebus apskųsta.
Tuo tarpu smulkieji „Snoro“ kreditoriai, kurių dauguma - paprasti Lietuvos piliečiai, net banko veiklos sustabdymo išvakarėse įsigiję beverčius indėlių sertifikatus ar obligacijas, palikti likimo valiai.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas vakar „Respublikai“ teigė, kad net ir šie žmonės, banko vertybiniams popieriams daugiausia išleidę paskutines santaupas, neturi prarasti vilties atgauti savo pinigus.
Ką tik viename teismų pirmąją bylą laimėjo pensininkė, kuri padavė „Snorą“ į teismą tik todėl, kad už beveik 10 tūkst. litų įsigijo šio banko indėlių sertifikatų.
Šių vertybinių popierių pardavimo sutartyje buvo įrašyta, kad už juos garantuoja Lietuvos Respublika. Išties valstybė nei atsako, nei garantuoja už tokius banko produktus, nors Lietuvos bankas ir buvo davęs leidimą juos platinti.
Bylą prieš „Snorą“ laimėjusi moteris turi galimybių savo pinigus atgauti labai greitai, nes, nusprendusi bylinėtis su ją apgavusiu banku, ji pateko ne į ketvirtos, o pirmos grupės kreditorių eilę.
Ieškinys Lietuvos bankui
„Dabar dirba ir speciali teisininkų grupė, kuri nagrinėja ir dar vieno bylinėjimosi galimybę. Į teismą ketinama paduoti ir Lietuvos banką, kurio funkcija yra prižiūrėti ir kontroliuoti komercinių kredito įstaigų veiklą. Mūsų manymu, atsakingi Lietuvos banko darbuotojai, kurių dėka buvo platinami nedrausti „Snoro“ produktai, turi atsakyti, - teigė D.Arlauskas. - Kita vertus, nežinau, kas bus, jeigu pirmąją bylą jau laimėjusios pensininkės pavyzdžiu paseks dar apie 12 tūkst. „Snoro“ klientų, kurie taip pat buvo apgauti pirkdami vertybinius popierius. Tokios bylos turėtų aiškiai parodyti, ar mūsų valstybė ims kištis į teismų nepriklausomumą“.
D.Arlausko teigimu, yra ir dar viena galimybė teismo būdu išieškoti bent dalį „Snoro“ turto - pateikti solidų ieškinį tarptautinei audito bendrovei „Ernst & Young“. Jos auditoriai dar pernai pateikė viešas išvadas, kuriose buvo teigiama, kad šis bankas yra visiškai patikimas.
„Po susitikimo su Aurelija Mažintiene, Kreditorių komiteto pirmininke ir Indėlių ir investicijų draudimo fondo (IIDF) laikinąja vadove, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija jai parengė dvylika klausimų, atsakymų į juos lauksime iki spalio 8 dienos, - sakė D.Arlauskas. - Bene svarbiausi klausimai yra susiję su ieškiniais audito bendrovei „Ernst & Young“, kuri suklaidino „Snoro“ klientus. Nors ši idėja aptariama jau senokai ir A.Mažintienei yra puikiai žinoma, iš Kreditorių komiteto vadovės šiuo klausimu mes nematome jokių nuveiktų darbų“.
D.Arlausko teigimu, jeigu tokie ieškiniai tarptautinei audito bendrovei nebus pateikti, teks inicijuoti naujus tyrimus jau per Seimo komitetus, kurių bus prašoma išsiaiškinti, kodėl „Snoro“ atveju nėra vykdomas Įmonių bankroto įstatymas.
„Dabar jau akivaizdžiai matome, kad „Snoro“ Kreditorių komiteto veikla formuojama tik ginant IIDF interesus, o pinigus praradę eiliniai piliečiai ar įmonės paliekami likimo valiai“, - sakė D.Arlauskas.
B.Obamai toli iki N.Kuperio
A.Mažintienė „Respublikai“ yra sakiusi, kad dėl ieškinių bendrovei „Ernst & Young“ galimybės ji tarsis su bankroto administratoriumi N.Kuperiu. Tačiau Lietuvos įstatymai numato ne tokius pasitarimus, o Kreditorių komiteto prievolę suformuoti konkrečias užduotis bankrutuojančios įmonės administratoriui.
Kol kas „Snoro“ Kreditorių komiteto veikla bene labiausiai pagarsėjo tik tuo, kad N.Kuperiui, kurio komanda jau išleido apie 70 mln. litų, nuo šių metų rugpjūčio 1-osios buvo nustatyta nuolatinė mėnesio alga - 100 tūkst. litų.
N.Kuperis uždirba daugiau nei Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri į rankas gauna 18,8 tūkst. litų, Latvijos vadovas - 14,49 tūkst., o Estijos - 15,52 tūkst. litų.
Už „Snoro“ bankroto administratorių gerokai mažiau uždirba net Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios alga sudaro apie 62 tūkst. litų, Prancūzijos vadovas Fransua Olandas (Francois Hollande) - 67 tūkst. litų - ar JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), gaunantis vos 88 tūkst. litų per mėnesį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą