Smulkūs pinigai kainuoja brangiai

Į „Vakaro žinių“ redakciją paskambino pasipiktinęs skaitytojas ir vieno iš šalyje veikiančių komercinių bankų klientas. Jis skundžiasi, kad bankai taip suįžūlėję, jog tuojau teks sumokėti vien už tai, kad praversime banko skyriaus duris. Vilnietis netikėtai susidūrė su nemalonia situacija: „Turiu 500 eurų banknotą. Iš ryto Vilniuje užsukęs į spaudos kioską negalėjau įsigyti norimų prekių, nes pardavėja neturėjo grąžos. Užsukau į didesnę parduotuvę, bet ir čia niekas man neturėjo grąžos. Pamaniau, užsuksiu į banką ir pasismulkinsiu. Čia sužinojau, kad už tokią paslaugą man teks sumokėti 5 eurus, nes banke yra taikomas 1 proc. nuo sumos paslaugos mokestis. Tačiau man nesuvokiama, kodėl aš turiu mokėti už savo paties pinigų pasmulkinimą, o tuo labiau tokius pinigus. Nejau ribų bankų įkainiams jau visai nebėra?“

„Vakaro žinios“ pasidomėjo, nejau tikrai pinigų iškeitimas banko skyriuje yra vertas kone dviejų kalafiorų galvų. Pasirodo, mūsų pasipiktinusiam skaitytojui, galima sakyti, netgi pasisekė, kad jo bankas nepaprašė dar daugiau.

Susisiekus su visų komercinių bankų informacijos skyriais paaiškėjo, kad Šiaulių banke ir Medicinos banke iš tiesų norint pasismulkinti savo pinigus reikia sumokėti 1 proc. keičiamos sumos. Mūsų skaitytojo atveju tai būtų 5 eurai, arba 17,26 lito. Tačiau štai apsilankius „Swedbank“ ir paprašius tokios paslaugos gali tekti dar labiau nusivilti. Čia smulkinant pinigus taikomas 4,5 proc. nuo sumos mokestis. DNB banke už tai, kad vietoj vieno jūsų turėto banknoto konsultantas ištiestų penkis, reikėtų atseikėti 6 proc. keičiamos sumos. O mūsų skaitytojo atveju tai būtų visi 30 eurų. Tačiau geriausia išeitis tokios paslaugos kreiptis į „Citadele“ banką. Čia norint pasmulkinti vieną kupiūrą teks sumokėti vos 3 euro centus. Taip, ne eurus, o euro centus.

O štai vienas didžiausių šalyje SEB bankas tokios paslaugos išvis neteikia. Informacijos konsultantė teigia, kad geriausia pinigus išsikeisti ne banko skyriuje, o artimiausioje parduotuvėje.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius „Vakaro žinias“ informavo, kad šių metų liepos pabaigoje apyvartoje buvo apie 70 mln. vienetų Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų: „Šių metų liepos mėnesio duomenimis, didžiausią visų Lietuvos banko išleistų apyvartoje esančių banknotų dalį sudarė 50 eurų banknotai - daugiau kaip 52 proc.; antroje vietoje yra 20 eurų banknotai - 23 proc., o mažiausią dalį sudarė 100 eurų banknotai - 2,5 proc. ir 200 eurų banknotai - 1,1 proc. 500 eurų banknotų į Lietuvos banką sugrįžta daugiau, negu jų Lietuvos bankas išleidžia.“ Reikėtų pasakyti, kad Lietuvos banko banknotai, kurie išleidžiami į apyvartą, nebūtinai pasilieka šalyje, nes gyventojai išvyksta, siunčia pinigus, išleidžia kitose šalyse. Lygiai tokiais pat keliais į Lietuvą patenka kitų šalių eurų banknotai. Todėl Lietuvoje apyvartoje yra ir ne Lietuvos banko išleistų eurų banknotų.

Rūtenis PAUKŠTĖ, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas:

Žinoma, kad tokios pinigų pakeitimo paslaugos kainos yra nenormalios. Tai yra dar vienas akivaizdus pavyzdys, kad trūksta konkurencijos ir kovos dėl kliento. Žinoma, jeigu kalbėtume apie sąnaudas, patenkame į dideles pinkles, nes galima skaičiuoti darbuotojo darbo laiką, kiek užima tokios paslaugos įgyvendinimas ir kitas dedamąsias, tačiau manau, kad yra vietų, kur bankai uždirba, o kur toks smulkmeniškumas tiesiog erzina mus visus. Kaip ir šiuo atveju. Manau, kad bankams ir bankų vadovams trūksta padorumo, jeigu jie ima daryti tokius dalykus. Juo labiau kai žinome, kad tokių dalykų nėra Anglijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse. O mes esame šalis, kurioje galima taip elgtis su žmonėmis.

Gera žinia, kad nuo kitų metų vasario įsigalios bankų kontrolės mechanizmas, dėl kurio bankai savo klientams turės siūlyti mėnesinį paslaugų paketą už vieną kainą. Deja, į tą paketą nėra įtraukta pinigų pakeitimo paslauga. Žinoma, bankai turi užsidirbti, tačiau ne apiplėšinėti. Ir šio krepšelio kaina, kurią nustatys Lietuvos bankas, bus įvertinta pagal bankų sąnaudas ir ji tikrai nebus nuostolinga bankams. Nors nemažai šalių tokie kasdienių paslaugų krepšeliai klientams suteikiami nemokamai.

Be to, dažnai pamirštama, kad bankų darbas yra skolinti būstui, įmonėms, kitiems gavėjams ir tikslams. Čia ir turi būti jų uždarbis, o ne administruojant mūsų pinigus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“