Skolinsis esamoms skoloms grąžinti

Kitais metais Lietuva skolinsis apie 7,6 mlrd. litų, daugiausiai - ankstesnei skolai grąžinti.

Šiemet pasikeitė skolinimosi poreikio struktūra - 2009-2011 metais valstybė daugiausiai skolinosi viešųjų finansų deficitui finansuoti, o šiais metais didžiąją skolinimosi poreikio dalį sudarė poreikis refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus.

Didžiąją 2013 metų skolinimosi poreikio dalį, apie 6,7 mlrd. litų, sudarys lėšos, skirtos ankstesnės skolos grąžinimui. Beveik pusę šios sumos sudarys 2013 metų kovą išperkama 2003 m. išleista ir 2004 m. papildyta 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisija. Be to, kitų metų sausio pabaigoje valstybei reikės išpirkti daugiau pusės milijardo litų vertės Vyriausybės vertybinių popierių emisiją vidaus rinkoje.

Mažindama refinansavimo riziką (pavyzdžiui, jeigu būtų nepalankios sąlygos skolintis finansų rinkose) bei 2013 metų skolinimosi poreikį, minėtų įsipareigojimų grąžinimui Lietuva yra sukaupusi 2,1 mlrd. litų rezervą.

Finmansų ministerija primena, kad pirmąją 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją (išleistą 2002 m. ir papildytą 2006 m.) Lietuva išpirko šių metų gegužę.

Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas (skirtumo tarp pajamų ir išlaidų) 2013 m. sudarys 2,5 proc. BVP. Jam finansuoti reikės apie 2,7 mlrd. litų skolintų lėšų. Apie 1,7 mlrd. litų šios sumos teks SODROS biudžeto deficitui finansuoti, apie 1 mlrd. litų - valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir ES finansinės paramos srautams subalansuoti.

Planuojama, kad Finansų ministerija skolinsis leisdama Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose, teikdama prioritetą ilgesnės trukmės (nuo 2 iki 10 metų) obligacijoms.

Valstybės skolos valdymo išlaidoms (iš esmės - palūkanų už skolą mokėjimams) kitais metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti 2,3 mlrd. litų.

Numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 40,5 proc. prognozuojamo BVP.