Skolinimosi pagreitis nebematuojamas

Kol Vyriausybė džiaugiasi, kad šiandienės Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, “Respublika” išsiaiškino, kad po Kovo 11-osios Akto paskelbimo mūsų šalis be įsiskolinimų gyveno iki 1992 metų gegužės.

Skolos kas 9 dienos

Tuomet premjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė ryžosi pasiskolinti 9,51 mln. JAV dolerių iš vyriausybinės JAV korporacijos “Commodity Credit Corporation”.

Tuomet skolintasi žemės ūkio produktų importui ir ši paskola, kurios palūkanų norma buvo 3 proc., grąžinta 1999-2005 m.

Finansų ministerija tolesnes Lietuvos skolas “Respublikai” galėjo pateikti tik nuo 1995 metų, kai skolinimosi pagreitis stabiliai didėjo.

Ėmus leisti Vyriausybės vertybinius popierius du trečdaliai kreditų gaunami užsienyje, likusios paskolos - vidaus rinkoje. Vis didėjančiais tempais Lietuva tampa skolinga užsienio komerciniams bankams, tarptautinėms finansų organizacijoms.

Finansų ministerijos teigimu, valstybinės skolos grąžinimas vyksta pagal grafiką ir Lietuva iki šiol nė karto nemokėjo delspinigių. Tai suprantama, nes senoms skoloms grąžinti nuolat imamos naujos ir vis didesnės paskolos iš mielai už didelius procentus mums skolinančių užsieniečių.

Vyriausybės vertybinių popierių emisijų kai kuriais metais būdavo net po 40, t.y. skolintasi vidutiniškai kas devynias dienas. Iš skolintojų mielai imami ir doleriai, ir eurai, o kartą vyriausybinė emisija buvo išleista ir litais.

Kol buvo gaila Lietuvos

Pirmosios atkurtos nepriklausomos valstybės Vyriausybės vadovė Kazimiera Prunskienė vakar “Respublikai” sakė, kad 1990 metais Lietuvą slėgė ne tik prasta ekonominė situacija, Sovietų Sąjungos paskelbta ekonominė blokada, bet ir nepalanki išorinė aplinka.

“Tačiau tuomet dar nebuvome įpratę švaistytis valstybės įsipareigojimais ir gimusio kūdikio - Lietuvos - neapdėjome įsiskolinimais”, - prisiminė K.Prunskienė.

Ekspremjerės teigimu, prieš dvidešimt metų dar nebuvo linkusi išlaidauti ir valdžia. Pavyzdžiui, savo reikmėms užsienyje Vyriausybė pirmaisiais metais turėjo tik 10 tūkst. dolerių ir to pakako net kukliems vizitams.

“Skolintis tuomet būtų buvę tiesiog nuodėminga, nors, žinoma, gal mums užsienis ir nebūtų skolinęs, - teigė K.Prunskienė. - Neskolino ir išgyvenome. Net SSRS blokados smūgį ne tik atlaikėme, bet ir tų pačių 1990-ųjų rudenį beveik atkūrėme ekonominius rodiklius.

O mano įpėdinis premjeras Gediminas Vagnorius iškart ėmė sunkti gyvybę iš Mažeikių naftos gamyklos, išiminėjo iš įmonių apyvartines lėšas, ekonominiai ryšiai tapo politizuoti ir jau 1992 metais Lietuva buvo praradusi apie 30 proc. savo ekonomikos”.

Pinigus siūlo visi

Pirmosiose trijose vyriausybėse ekonomikos ministro pareigas ėjęs Vytas Navickas vakar “Respublikai” sakė, kad pirmosios valstybės skolos tikslo jis jau neprisimenąs, nes tada Žemės ūkio ministerija iš JAV korporacijos skolinosi be Ekonomikos ministerijos tarpininkavimo.

“Jeigu valstybei kas skolina palankiomis sąlygomis, skolintis kartais ir naudinga. Tačiau bet koks skolinimasis privalo būti susietas su ekonomine situacija, viskas tinkamai apskaičiuota. Skolinimasis tik dėl skolinimosi yra beprasmis dalykas, - sakė V.Navickas. - Pirmose Vyriausybėse net nekildavo klausimų - iš kur ir kiek pasiskolinti. Išsiaiškinę, kas Lietuvoje yra blogai, joje ir ieškodavome išteklių”.

K.Prunskienė sakė, kad ir 1990-aisiais valstybei reikėjo atsiskaityti su pensininkais, mokėti jaunoms mamoms, už ligonių gydymą, tačiau pinigų užtekdavo.

“Įmonės dirbo, gamino ir pardavinėjo produkciją, o valstybei atiteko mokesčiai, - teigė K.Prunskienė. - Dabar valstybė verslą žlugdo, naikina, o sunaikinusi stebisi, kodėl tiek mažai surenkama biudžeto? Natūralu, kad kai iš verslo iščiulpi gyvybę, nebelieka ir jokios naudos valstybei. Šiandien Vyriausybė dirba tokiu principu: pavasarį suvalgo grūdą, iš kurio rudenį galėtų gauti dešimteriopą derlių”.

Eksministro V.Navicko nuomone, didėjantį valstybės skolinimosi mastą lėmė ir skolų prieinamumas.

“Yra labai daug įvairių siūlytojų, perprasti skolinimosi mechanizmai ir instrumentai, - sakė V.Navickas. - Kodėl per metus prasiskoliname net vieną valstybės biudžetą? Todėl, kad anksčiau Lietuva skolinosi tik esant rimtam reikalui ir tai vykdavo fragmentiškai.

Dabar skolinimasis įgavo tokią inerciją, kad tai tampa nuolatiniu instrumentu jau net nebevertinant ir nesuvokiant skolos didėjimo pasekmių visai valstybei. Kai mūsų ekonomika ir pradės atsigauti, ji bus gesinama skolų palūkanų grąžinimo. Dabar apie tai tiesiog nekalbama, nevyksta diskusijos, niekas nesidomi, kur ir kaip dingsta pasiskolinti milijardai”.

“2008 m. turėjome 17 mlrd. litų skolų, o dabar - jau 34 mlrd. litų, nors nacionalinio biudžeto įplaukos sumažėjo 8 mlrd. litų - nuo 24 iki 16 milijardų. Tai reiškia, kad uždirbame litą, o liekame skolingi du”, - skaičiavo K.Prunskienė.

Slaptos paskolos

Premjero Andriaus Kubiliaus kabineto Finansų ministerija didėjantį skolinimąsi pateisina buvusių vyriausybių padarytomis klaidomis. Esą aštuonerius metus Lietuvą valdę socialdemokratai žmonėms per daug žadėjo, o jų įpėdiniai privalo mokėti.

Tačiau jau šiemet finansų ministrė Ingrida Šimonytė buvo priversta prisipažinti, kad 2009 jau A.Kubiliaus valdymo metu, 2009-ųjų pradžioje, Vyriausybė “buvo priversta skolintis neviešai dėl ypatingos padėties”.

“Nei poreikio skolintis tokiu būdu, nei paklausos išleistoms priemonėms nebuvo įmanoma suplanuoti iš anksto”, - Seime kalbėjo I.Šimonytė, kai jau įslaptinamą skolinimąsi demaskavo Valstybės kontrolė. Tiesa, dėl neviešumo liko kaltos užsienio finansų rinkos, neva užsidariusios dėl pasaulio ekonominės krizės.

Valstybės skolos pagreitis per pastaruosius metus tapo fantastiniu. Pernai Lietuva pasiskolino 13,8 mlrd., o šiemet - kol kas tik 11,8 mlrd. litų. Prognozuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitui mažinti ir ankstesnės skoloms grąžinti, Vyriausybė žada skolintis apie 6,1 mlrd. litų.

Skaičiai

• 2 mlrd. JAV dolerių (4,94 mlrd. litų) - tiek šių metų vasarį Lietuva užsienyje pasiskolino išleisdama obligacijų emisiją.

• 3 mlrd. 152 mln. JAV dolerių (apie 7 mlrd. 720 mln. litų) vien už šią skolą Lietuva privalės sumokėti po 9 metų.