Šilumos taupymas: kaip sumažinti sąskaitas?

Taupiausi namai - nauji ir renovuoti

Klaipėdoje atlikus vasario mėnesio centralizuotos šilumos suvartojimo analizę, paaiškėjo, kad mažiausiai už šilumą moka visiškai surenovuotų namų gyventojai. Vasarį taupiausiai šilumą vartojusių uostamiesčio namų dešimtuke atsidūrė 7 renovuoti daugiabučiai ir 3 naujos statybos namai.

Mažiausių sąskaitų už šilumą vasarį sulauks Kauno g. 19 namo gyventojai. Kvadratinio metro apšildymas šiame name kainavo 37 centus, o 60 m² buto šildymas šalčiausią šios žiemos mėnesį atsiėjo 22,14 euro. Nors namas pastatytas 1966 metais, atlikus visišką renovaciją, jis tapo vienu sandariausių ir šilčiausiu namu Klaipėdoje.

"Negalima vienareikšmiškai teigti, kad renovuoti namai yra sandaresni ar energetiškai taupesni už naujos statybos. Šilumos suvartojimo skirtumus nulemia ir gyventojų įpročiai. Po renovacijos atsiradus galimybei taupyti ir individualiai kambariuose reguliuoti šilumą, renovuotų namų gyventojai dažnai primažina šilumą butuose ir jos suvartoja mažiau. O naujos statybos namuose galbūt gyvena klaipėdiečiai, kurie nori daugiau komforto ir savo butus šildo labiau. Vienu laipsniu padidinus temperatūrą bute, šilumos suvartojimas ir sąskaitos už šildymą padidėja maždaug 5 procentais", - aiškino Virginijus Zutkis, AB "Klaipėdos energija" Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Lyginant miesto šilumos suvartojimo vidurkius, visiškai surenovuotuose namuose Klaipėdoje vasarį 1 kvadratinio metro apšildymas kainavo 60 centų, naujos statybos namuose - 69 centus, o nerenovuotuose - net 1,16 euro. Taigi, tokio pat renovuoto ir nerenovuoto namo šilumos suvartojimas, kartu ir sąskaitos už šildymą, skiriasi kone dvigubai.

Kaip taupyti šilumą?

Pasak energetikos specialistų, net ir be kompleksinės renovacijos yra daugybė būdų taupyti šilumą. Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį ne tik į savo buto, bet ir bendrųjų patalpų būklę. Beveik kiekvienas daugiabutis namas turi savo mini katilinę - šilumos punktą, kuris dažniausiai būna įrengtas rūsyje. Būtent po rūsio patalpas yra išvedžioti vamzdynai į laiptinių stovus. Jeigu rūsio langai neįstiklinti, o rūsio ar laiptinės durys nesandarios ar atviros - brangi šiluma šildo ne namą, o lauko orą.

Kitas taupymo žingsnis - šilumos punkto automatizavimas. Neatnaujintuose daugiabučių namų šilumos punktuose šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu - sukiojant sklendes. Tokiame punkte nuolat turėtų budėti specialistas, kuris, keičiantis oro temperatūrai, prisuktų arba atsuktų sklendę. Ypač rudens ar pavasario metu, kai lauke dieną būna šilta, o naktį - vėsu, namuose, kuriuose reguliuojama rankiniu būdu, patalpos šildomos netolygiai. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą ir įrengus temperatūros daviklius lauke bei vidaus patalpose, šilumą reguliuoja automatika, ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekiamas žemesnės temperatūros karštas vanduo. Įrengus automatizuotą šilumos punktą Jūsų butai nebus perkaitinami arba nekomfortiškai vėsūs, o sąskaitos už šildymą - gerokai mažesnės.

Automatizuotame daugiabučio šilumos punkte elektroniniu reguliatoriumi galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra.

Kaip tvirtina Energetikos ministerijos ekspertai, jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti vidutinis suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojama rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos nuostolius.

Kiek šilumos suvartoja AB "Klaipėdos energija" klientai, galima sužinoti www.klenergija.lt rubrikoje "Stebėkite savo namo šilumos suvartojimą". Daugiau patarimų, kaip galima taupyti šilumą, rasite ten pat, rubrikoje "Energijos taupymas".