Šiluma kaulų nelaužo - tik plėšo pinigines

Malkas taupo šiltesnės žiemos

Kaip teigia Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius, malkų kaina labai priklauso nuo vietovės ir susideda iš daugelio dedamųjų. Anot generalinės urėdijos atstovo, apskritai paėmus, malkų kaina šiemet keitėsi į mažėjimo pusę. I kategorijos malkinė mediena vidutiniškai (be PVM) kainuoja 29 eurus už 1 kub.m., II - 20 eurų, III - 18 eurų.

Pasak Kazlų Rūdos miškų urėdijos vyr. miškininko Justino Urbanavičiaus, dauguma malkų naudotojų nelaukia paskutinės dienos ir jau yra apsirūpinę. Malkos šiemet - pigesnės. Viena atpigimo priežasčių - šiltėjančios žiemos. Kita priežastis - dalis buvusių malkų naudotojų pereina prie kitokių šildymo formų. Ne vienas rūpestingas šeimininkas malkų buvo pasitaupęs ir anksčiau. „Urėdija turi miško ruošos padalinį. Žmonės perka dvimetriais sukirstas malkas, o tie, kurie nori pataupyti, gali jų pasiruošti patys. Kiekvienai girininkijai skirta, kiek miško gali parduoti žmonėms. Gyventojai patenkinti. Girininkijos gražiai su malkų naudotojais bendrauja. Tiems, kurie neturi technikos malkoms išsivežti, pažymimi medžiai pušynuose. Tiems, kurie turi kuo išsigabenti, duodame šlapesnėse vietose augančių juodalksnių nusikirsti“, - sakė miškininkas.

Beveik kasmet miškas nukenčia nuo vėtrų, todėl vietiniams iš vėjovartų leidžiama pigiau pasigaminti malkų. Ši vasara taip pat nebuvusi išimtis Kazlų Rūdos miškams. Anot J.Urbanavičiaus, kaip buvo, taip ir liko, malkomis daugiausia kūrena kaimo žmonės.

Ukmergės krašte malkų kaina yra kiek didesnė negu kitur. Tačiau palyginti su ankstesniais metais, ji nėra gąsdinanti. Miškų urėdas Vigantas Kraujalis sako, kad šiemet malkinės mediena, palyginti su praeitais metais, ne tik nebrango, bet atpigo. III kategorijos malkinės medienos - eglinės, drebulinės, liepinės malkos - kietmetris, pernai kainavęs 28 eurus, šiemet atpigo iki 20,3 euro. Pigesnė ir II grupės - juodalksnio, pušies - mediena. Kietmetrio kaina sumažėjo iki 26 eurų. I grupės malkos - pati kaitriausia ir labiausiai vertinama uosio, ąžuolo, beržo, klevo mediena - kainuoja panašiai kaip ir praėjusiais metais, nuo 27,37 iki 52,25 euro už kietmetrį. Iš jų brangiausias yra uosis. Anot V.Kraujalio, pastaruoju metu daugiau perkama miško kirtimų atliekų. Prie šios kategorijos priskiriamos iškirtus mišką likusios atraižos, nedidelės kaladėlės, stambesnės medžių šakos. 1 kub.m šios medienos kainuoja 10,5 euro. Nors ir vadinamos atliekomis, kaitrumu jos nenusileidžia kaladėmis supjaustytai medienai.

Durpių kaina nekito

Malkos nenukonkuravo durpių. Kas naudojo anksčiau, tas ir naudoja. Tuo labiau kad durpių pusbrikečių kaina šiemet nepakito. Anot vienos iš dviejų durpinį kurą gaminančių bendrovių UAB „Durpesta“ Komercijos skyriaus direktorės Sigitos Kantautienės, durpių pusbrikečių tona pernai kainavo 260 litų (75 eurus), o šiemet vienu euru kaina sumažėjo. Vidutiniškai vienam sezonui apšildyti nedidelį namą reikia 2-3 tonų durpių. „Mūsų pirkėjai nesikeičia, tai daugiau vyresni, mažas pajamas gaunantys kaimo gyventojai, kaimo bendruomenės. Kūrenantieji durpėmis paprastai naudoja ir malkas. Malkomis įkuria, o po to kūrena pusbrikečiais. Tie, kurie įpratę prie durpių, teigia, kad toks šildymas efektyvus, durpės yra kaitrios. Sunaudojimas priklauso nuo įsirengtos sistemos efektyvumo. Didžiuosiuose miestuose mes pirkėjų turime nedaug“, - aiškino „Durpestos“ atstovė. Anot jos, durpių paklausai įtakos turi ir besikeičianti demografinė situacija. Dėl emigracijos, kaimo senėjimo daug kur lieka vien moterys. Durpės yra daug darbo reikalaujanti kuro rūšis, o žmonės linkę ieškoti lengvesnių išeičių.

Anot S.Kantautienės, didžiąją dalį durpių kainos lemia gamta. Lietinga vasara durpių gamybą apsunkinanti, neretai durpių net pagaminama tiek, kokia yra paklausa. Šie metai laikomi įprastais gamybos metais. „Durpių pusbrikečių kaina išaugo įvedus eurą. Ypač pabrango pakavimo medžiagos. Šiųmetines sąnaudas stabilizavo nukritusi dyzelinio kuro kaina, antraip durpės būtų brangesnės“, - teigia „Durpestos“ atstovė.

Švarus, bet brangus kuras

Labiausiai populiarėjanti kuro rūšis - medžio pjuvenų granulės. Granulių pardavėjų daug. Kaina svyruoja nuo 120 eurų už toną iki 200 eurų. Niekas neabejoja, kad patikimiausios pardavėjos yra Lietuvos įmonės, tik granules jos parduoda brangiausiai, nes turi plačią rinką užsienyje. Anot vienos iš daugelio medžio pjuvenas parduodančių bendrovių „Vaimanta“ atstovo Irmanto Bernotavičiaus, atsvara lietuviškoms medžio pjuvenų granulėms yra baltarusiškos. Ši įmonė Baltarusijoje įsigytas granules šiemet parduoda po 165 eurus už toną. Pernai buvo keliais eurais pigiau. Bandė įvežti saulėgrąžų pjuvenų iš Ukrainos, tačiau šis produktas Lietuvoje nepasiteisino ir juo nebeprekiauja.

„Perkant granules pagrindinis kriterijus yra patikimumas, nes pardavimo kainos visų apylygės“, - tvirtina neseniai rinkoje pasirodžiusios sostinės bendrovės „Medžio industrija“ savininkas Deividas Krūminis. Anot pardavėjo, naujokai šio brangaus kuro neperka visam sezonui (maždaug 150 kv.m plotui apšildyti reikėtų 4 tonų per metus), o nusiperka kelis maišus pabandyti. Nepatyrę vartotojai baiminasi nusipirkti broko, o apgavikų pasitaiko. Geriausios granulės esančios aukso spalvos, tai reiškia, kad jos pagamintos iš aukštos kokybės nužievintų spygliuočių pjuvenų. „Medžio industrija“ granulių taip pat atsiveža iš Baltarusijos.

Lietuvoje pagamintas granules pigiausia pirkti iš gamintojų ir kuo anksčiau pavasarį. „Rugsėjį nebeturime granulių lietuviams, viskas užsakyta į Italiją, Prancūziją. Pasirašytos sutartys, reikia jas vykdyti. Balandį sandėliai pilni, jos tada pigiausios, bet visi sukrunta tik rudenį, kai ir kaina aukščiausia, ir neturime ką parduoti“, - stebisi vieno stambiausių medžio pjuvenų gamintojų „Šilalės mediena“ vadybininkas Kęstutis Žygaitis. Ši bendrovė granules parduoda po 175 eurus (be PVM) už toną, viskas esą gaminama iš Lietuvoje užaugintų spygliuočių. Anot K.Žygaičio, šilališkiai visus metus kiaurą parą per valandą pagamina po 6 tonas medžio pjuvenų granulių, bet jomis daugiausia šildosi užsieniečiai.

Perkamos ir akmens anglys

Nedingo iš lietuvių katilinių akmens anglys. „Baltijos anglies“ Marijampolės padalinio atstovė Inga Stankevičienė sakė, kad gyventojai labiausiai vertina nefasuotas plautas anglis. Viena tona šios rūšies kuro kainuoja 135 eurus. Dabar pats pirkimo metas, todėl šios rūšies anglių Marijampolėje kai kada ir pritrūksta. „Mūsų pirkėjai yra nuolatiniai jau daug metų. Vienam sezonui jie paprastai perka apie 3 tonas akmens anglių. Anglis daugiausia naudoja tie, kurie turi apšildyti didelius pastatus“, - sakė bendrovės atstovė.

Centralizuoto šildymo kaina mažėja, bet daugiabučiai dejuoja

„Centralizuoto šildymo brangumas priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų - šilumos kainos ir namo būklės. Nors ir skelbiama, kad suaktyvėjęs sovietmečiu statytų namų modernizavimas, faktai byloja kitką. Asociacijos turimais duomenimis, prie mūsų tinklų Lietuvoje yra prijungta 17 tūkst. daugiabučių namų, iš jų sostinėje apie 5 tūkst., o modernizuoti visiškai arba iš dalies tik 1 tūkst. Kiti 16 tūkst. - kokiame name gyvena, tiek ir moka. Žvelgiant į niūrią daugumos daugiabučių būklę, įrodyti, kad šilumos kaina mažėja, - sunkus uždavinys. Palyginti su Lenkija, Rytų Vokietija, Čekija, Slovakija, daugiabučių renovacija pas mus vėluoja dešimtmečiais“, - teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Anot asociacijos atstovo, 2013-2014 m. vidutinė šildymo kaina Lietuvoje buvo 7,2 eurocento už kilovatvalandę (kWh), 2014-2015 m. - 6,4 eurocento/kWh, 2015-2016 m., tikimasi, bus 5,8-6 eurocentai/kWh. Palyginti su praėjusiu sezonu, kaina turėtų sumažėti apie 10 proc. „Galėtų būti dar geriau, bet nebus, nes, pirma, vartotojai nepajunta dujų kainos mažėjimo dėl užkrauto ant jų pečių naujojo dujų terminalo išlaikymo, o antra, permokos už „Gazpromo“ brangiai tiektas dujas grąžinimo tvarkos. Iš 34 mln. grąžintinų eurų grąžino tik 2,5 mln., likusi dalis veikiausiai nuplauks. Tai kas, kad tiekėjai mažina dujų vartojimą biokuro sistemų sąskaita, vartotojai visos naudos nepajunta“, - tvirtina V.Stasiūnas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“