SGD paklausa Azijoje palaikė aukštesnes kainas Europoje

Trečią šių metų ketvirtį tęsėsi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo augimas, kuris bent iš dalies sąlygojo didesnes nei pernai momentinių krovinių kainas pasaulinėse rinkose. Tuo pat metu SGD pajėgumus papildė naujos skystinimo linijos, kurių antroje metų pusėje turėtų būti paleista daugiau nei pirmąjį pusmetį. Tokias tendencijas atskleidė SGD tiekimo bendrovės LITGAS, priklausančios „Lietuvos energijos“ įmonių grupei“, parengta devynių mėnesių pasaulinės SGD rinkos apžvalga.

„SGD kainos pasaulinėje rinkoje, gamtinių dujų kainos Europoje trečiąjį ketvirtį buvo aukštesnės nei prieš metus. Labiausiai įtakos tam turėjo gamtinių dujų paklausos padidėjimas rytinėje Azijoje dėl karštesnių orų ir laikinai apribotos branduolinių elektrinių veiklos Pietų Korėjoje, kuri yra antroji pagal apimtis SGD importuotoja pasaulyje. Taip pat įtakos turėjo patrauklios SGD kainos, kurios buvo mažesnės nei ilgalaikių SGD tiekimo kontraktų bei dujotiekiais tiekiamų dujų iš Vidurio Azijos kainos“, - sakė LITGAS l.e.p. generalinis direktorius Vytautas Čekanavičius.

Pirmųjų trijų šių metų ketvirčių Azijos SGD importas buvo apie 18,5 mln. tonų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu. Kinija jį padidino maždaug 8,5 mln. tonų, Pietų Korėja - 4,5 mln. tonų. Iš viso, 2017 sausio-rugsėjo mėnesiais Kinija importavo 25,55 mln. tonų SGD, arba 43 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais.

SGD krovinius iš Šiaurės vakarų Europos taip pat nuviliojo pelningesnės Pietų Europos rinkos. Elektros energijos poreikių augimas šioje žemyno dalyje nulėmė gerokai išaugusį SGD importą - trečiąjį ketvirtį gerokai paaugo SGD importas į Europą ir Turkiją - per SGD terminalus buvo įvežta 19 proc. (1,8 mln. tonos SGD) daugiau nei pernai liepą-rugsėjį. Sausio-rugsėjo mėnesiais Europos, įskaitant ir Turkiją, SGD importas padidėjo apie 4 mln. tonų SGD (arba 13 proc. daugiau nei 2016 sausio-rugsėjo mėnesiais).

Bendras pasaulinis SGD importas sausį-rugsėjį sudarė 215,2 mln. tonų SGD - apie 11 proc. (22 mln. tonų SGD) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais.

Pasak LITGAS vadovo V. Čekanavičiaus, mažesnis SGD importas į Šiaurės vakarų Europą, užsitęsę infrastruktūros remontai bei gavybos sutrikimai nulėmė ne tik aukštesnes rugpjūčio-rugsėjo kainas, palyginus su 2016 metų, Nyderlandų bei Didžiosios Britanijos rinkose, bet ir mažesnė gamtinių dujų saugyklų užpildymą - spalio 1 dieną bendras saugyklų užpildymo lygis spalio 1 dieną siekė 79 proc., kai pernai buvo 89 proc. Saugyklų atsargos turi reikšmingos įtakos kainoms šaltuoju laikotarpiu.

Šių metų trečiąjį ketvirtį įjungus naujas gamtinių dujų skystinimo linijas bendri nominalūs metiniai skystinimo pajėgumai išaugo 8,95 mln. tonų SGD (2,5 proc.), o nuo metų pradžios - 22,25 mln. tonų (6,5 proc.). Planuojama, kad paskutinį šių metų ketvirtį paleidus naujas linijas, nominalūs metiniai SGD tiekimo pajėgumai išaugs dar 10,8 mln. tonų.

„Litgas“ skaičiavimais, jeigu ketvirtojo ketvirčio planai, bendras prieaugis 2017 metais turėtų siekti 33,05 mln. tonų SGD (apie 9,7 proc.) ir sudaryti 373 mln. tonų SGD per metus.

„Žvelgiant į kelerių praėjusių ir ateinančių metų kontekstą, galima pastebėti, jog dėl prieš keletą metų sumažėjusių dujų ir naftos kainų tarptautinėse rinkose, naujų linijų paleidimas kiek lėtėja“, - teigė V. Čekanavičius.

Pernai bendras nominalus naujų linijų metinis pajėgumas sudarė 38,7 mln. tonų SGD, šįmet, planuojama, sudarys 33,05 mln. tonų, o 2018 metais jis dar gali pamažėti iki 29,05 mln. tonų. Tačiau jau 2019 metais planuojama paleisti naujų skystinimo linijų, kurių bendras nominalus pajėgumas sieks 41,3 mln. tonų per metus. Iš jų net 87 proc. pridės naujos linijos JAV.