Septyneri metai Lietuvoje: daugiau virto mažiau?

Šiuo metu viešojoje erdvėje dažnai girdimos rinkos analitikų ar finansų ekspertų įžvalgos apie gyvenimą Lietuvoje - gerėja jis ar blogėja. Remiamasi statistika, apklausomis, prognozėmis ir kitais rodikliais. O kokios mintys šauna į galvą pažvelgus į prieš septynerius metus prekybos centro kasos aparato išspausdintą čekį su produktų kainomis? Jame - kasdienio vartojimo prekių kainos 2005 m. sausį.

SKIRTUMAS. Degalų kainos 2005 m. sausį. Dauguma tuomet dejavo, kad jos didėja ir greitai bus neįmanoma įpirkti kuro. Pasirodo, įmanoma, nors dabar kaina beveik padvigubėjo. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Pažvelgus į jį paprastam piliečiui, kasdien vaikštančiam į parduotuves, aišku, kad viskas be išimties pabrango per gana trumpą laikotarpį. Tiesa, per tą laiką Lietuvoje kilo ir pajamos: minimali ir vidutinė alga, pensijos.

Kyla klausimas - ar proporcingai? Ar, pavyzdžiui, žmogui, uždirbančiam minimalų atlyginimą, 2005 m. išgyventi buvo lengviau nei šiandien?

Žinoma, nereikia užmiršti, kad didėjo ne tik atlyginimai, bet ir degalų kainos, pridėtinės vertės mokestis bei kiti rodikliai, į kuriuos labai jautriai reaguoja prekybininkai, reguliuojantys savo produkcijos kainas.

Atrodo, aišku viena: šiandien tą pačią sumą išleidus tame pačiame prekybos centre prie jo kasos sukrautum kur kas mažesnį maišą ir gautum kur kas trumpesnį čekį nei prieš septynerius metus.

Maitina emigrantai?

2005 m. visos be išimties prekės, nurodytos čekyje, kainavo pigiau. Skirtumas - įvairus.

Pavyzdžiui, už šaldytų broilerių blauzdelių kilogramą tuomet reikėjo mokėti 4,99, dabar - 7,49. Na, o šlaunelės pabrango daugiau nei 8 litais (6,69 ir 14,99), duonos "Kvietelis" kaina šoktelėjo nuo 0,69 iki 2,39 lito.

ISTORIJA. 2005 metų sausio 23-iosios vakare prekybos centre išleista 61,47 lito, įsigyta 31 produktas. Pabandykite suskaičiuoti, kiek iš jų už tą pačią sumą nupirktumėte šiandien.

Verta pastebėti, kad 2005 m. sausį minimalus atlyginimas buvo 500, o dabar - 800 litų. Vidutinis darbo užmokestis, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tuomet buvo 1 361 litas, o paskutinė finansų analitikų analizė savivaldybėse skelbia, kad Klaipėdos savivaldybėje šiemet vidutiniškai uždirbamas 1 771 litas, pensininkų vidutinės pajamos - 779 litai.

Per 2005 metus iš Lietuvos emigravo per 15 tūkst., 2010 m. - per 83 tūkst. žmonių.

Kylant kainoms ir mažėjant žmonių skaičiui apyvarta mažmeninės prekybos įmonėse 2011 m. buvo net šiek tiek didesnė nei 2005-aisiais. Galbūt šį paradoksą galėtų paaiškinti dar vienas statistinis rodiklis - išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, pernai į lietuvių sąskaitas emigrantai galėjo pervesti apie 4 mlrd. litų.

2005 m. degalinėse kainos atrodė beprotiškai aukštos - už 95 markės benzino litrą reikėjo mokėti "net apie 2,52 lito", o šiandien jos atrodo kaip malonus sapnas, nes už tos pačios rūšies kurą jau reikia sumokėti per 4,7 lito ir jau svarstoma, ar artimiausiu metu kaina neperšoks dar neregėtos 5 litų ribos.

Didėjo ir mokesčiai

2005-aisiais už visas vieno kambario, 32 kv. metrų ploto buto blokiniame penkiaaukštyje komunalines paslaugas teko mokėti 171,61 Lt - mažiau nei vien už šildymą šiemet (189,59 Lt). Tiesa, tada sausis buvo vienas šilčiausių - vidutinė oro temperatūra siekė vos minus 0,2 laipsnio.

Dujos iki 500 kub. metrų per metus išnaudojantiems vartotojams tada kainavo 2 litus už "kubą". Dabar - 1,95 Lt, tik dar reikia sumokėti 2,33 lito pastovųjį mokestį.

Elektros kilovatvalandės kaina buvo 29, dabar - 46 centai. Taigi, net suvartojant mažiau nei tada, šiemet reikia mokėti daugiau.

Kadangi dar tenka sumokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą ir už likusią sumą išsimaitinti, tai minimalią algą gaunančio žmogaus tikriausiai niekas neįtikins, kad dabar gyvename geriau nei anuomet.

"Klauskite konkretaus žmogaus"

Rūta VAINIENĖ, Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialioji ekspertė
Kainos ir atlyginimai negali augti proporcingai, viena kitą įtakoti. Kainas lemia pasiūla ir paklausa, kitos aplinkybės. Sunkiau ar lengviau dabar išgyventi minimalią algą gaunančiam žmogui? Klausimas - ne ekonomistui, o konkrečiam žmogui. Tai priklauso nuo jo vartojimo įpročių, ar jis turi išlaikytinių, ar pats yra išlaikytinis.

"Geriausi buvo 2007-2008 metai"

Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko šeimos finansų ekspertė

Kada buvo geriau gyventi priklauso, nuo to, kiek žmogus išleidžia maistui - ar 80 procentų pajamų, ar 20. Lyginant vidutines pajamas ir vartojimo prekių kainas, šiandien mūsų finansinės galimybės yra didesnės. Tačiau geriausios jos buvo 2007-2008 metais.
Prekių kainos mūsų šalyje daugeliu atvejų yra smarkiai įtakojamos nuo mūsų ar mūsų šalies nepriklausančių tendencijų. Pavyzdžiui, 2009-aisiais buvo atpigusi nafta ir maisto produktai, tad matėme pigesnius nei 2008 metais degalus ir kai kuriuos maisto produktus. Šiuo metu brangstanti nafta, dujos didina mūsų šildymo sąskaitas.
Tačiau neteisinga būtų žiūrėti vien į kainas. Pažvelkime į pajamas: minimalus darbo užmokestis padidėjo nuo 500 iki 800 litų, vidutinis darbo užmokestis į rankas - nuo 912 iki 1 645 litų, vidutinė senatvės pensija - nuo 420 iki 815 (preliminariais skaičiavimais) litų. Skaičiuojant pagal perkamąją galią - kiek už vidutinį darbo užmokestį galima nusipirkti atitinkamos kategorijos maisto produktų - matome, kad sparčiau negu darbo užmokestis brango duona, o štai cukraus kaina keitėsi labai nedaug.

"Perkamoji galia didesnė"

Nerijus MAČIULIS, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2005 metų pradžios iki dabar vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 35,7 procento, o maisto produktų kainų kilimas buvo spartesnis ir siekė net 52,3 procento. Visgi, nepaisant spartaus maisto produktų brangimo, šiemet daugumos šalies gyventojų perkamoji galia yra gerokai didesnė nei praėjusio dešimtmečio viduryje.

"Algos kilo labiau nei kainos"

Rokas BANCEVIČIUS, banko DNB vyresnysis analitikas
Yra galybė faktorių, darančių įtaką mūsų kasdienių pirkinių kainų pokyčiams. Kainų lygis Lietuvoje 2005-2012 metais iš viso pakilo apie 35 procentais. Per tą patį laikotarpį vidutinis bruto atlyginimas Lietuvoje padidėjo 65 procentais - nuo 1 296 litų iki 2 119 litų. Taigi vidutinis uždarbis aplenkė kainų lygio kilimą. Reikia pažymėti, kad didžiausi kainų Lietuvoje kėlėjai - nafta ir maisto žaliavos - tą patį laikotarpį stipriai brango.