Seime - mūšis už sąvartynus

Pataisų, kurios stumiamos nesulaukus Konstitucinio teismo išaiškinimo, priešininkai tvirtina, kad jos yra naudingos vienai konkrečiai verslo grupei, turinčiai milžiniškų interesų komunalinėje sistemoje ir pastaruoju metu dar labiau didinančiai įtaką joje. Verslininkai savo ruožtu tikina, jog naujoji tvarka būtų skaidresnė.

Pats pataisų autorius, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas konservatorius Jonas Šimėnas aiškina, jog visos baimės ir kaltinimai yra laužti iš piršto, o pataisomis siekiama mažinti komunalininkų apetitą.

Verda kova

Dabartinė Lietuvos atliekų tvarkymo sistema kurta beveik 10 metų. 2001-2003 m. tuometinė finansų ministrė, o dabar Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė finansinius memorandumus su Europos Sąjunga (ES) dėl regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) įsteigimo ir europietiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo.

Laikantis šių įsipareigojimų daugelis šalies savivaldybių įsteigė RATC ir pradėjo bei toliau vykdo įvairius darbus - su ES fondų finansine parama uždarė ir sutvarkė senuosius sąvartynus, pastatė naujus. Klaipėdos RATC dar vykdo atliekų rūšiavimo įrenginių, stovėsiančių naujajame Dumpių sąvartyne, įsigijimo konkursą, įrenginėja stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles ir kt.

Aplinkos ministerijos duomenimis, naujos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui išleista maždaug 1,5 mlrd. litų, iš kurių arti milijardo sudaro ES fondų lėšos.

Sprendimai tik savivaldybių įsteigtoms įmonėms leisti administruoti sąvartynus nepatiko verslininkams - Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija (LKATA) apskundė savivaldybes Konkurencijos tarybai. LKATA manymu, savivaldybės turėjo skelbti konkursą atliekų sąvartynų operavimui ir sistemos paslaugų administravimui, o ne perduoti šias funkcijas RATC.

Konkurencijos taryba savo sprendimu palaikė LKATA, tačiau savivaldybės ir RATC šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam, o vėliau ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarojo išplėstinė penkių teisėjų kolegija sustabdė bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Šio prašoma išaiškinti, ar Atliekų tvarkymo įstatymo dalis, numatanti, jog eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti kaip privalomą užduotį savo arba kelių savivaldybių įsteigtai įstaigai, įmonei ar organizacijai, neprieštarauja Konstitucijos straipsniams, apibrėžiantiems visų asmenų lygybę prieš pareigūnus ir institucijas bei Lietuvos ūkio sąrangos principus.

Tačiau Seimas, atrodo, nėra nusiteikęs laukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir po svarstymo gruodžio 13 d. 61 balsu už, 1 - prieš (susilaikiusiųjų nebuvo) pritarė J. Šimėno siūlomoms pataisoms.

Viena iš jų numato, kad "komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius neturi teisės verstis atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir (ar) šalinimo veikla". Tuo metu pagal finansinį memorandumą dabartiniai sistemos administratoriai, esantys ES paramos gavėjais, turi verstis šia veikla ne mažiau 5 metų po visiško projekto įgyvendinimo.

Iki šių pataisų virtimo įstatymu liko tik vienas balsavimas Seime.

SKAIČIUS. Aplinkos ministerijos duomenimis, naujos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui Lietuvoje išleista maždaug 1,5 mlrd. litų, iš kurių arti milijardo sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublikos") nuotr.

---

"Nusavintų turtą"

"Panašu, kad siūlomos įstatymo pataisos, kurios prieštarauja kitam įstatymui. Norėtųsi išgirsti Seimo teisininkų nuomonę, bet taip skubama prastumti įstatymą, kad net nėra sulaukta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų", - sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Jai nuostabą kelia ir tai, jog norima, kad minėtieji įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti jau nuo sausio 1 d., o Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos dar iki gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

"Neprotingas terminas. Gal man bent vienas Seimo narys galėtų paaiškinti, kaip ir pagal kokius kriterijus iki sausio 1 dienos savivaldybėms reikia sukurti naują skaičiavimo metodiką ir ją patvirtinti miesto Taryboje? Pagal šį įstatymą išeitų, kad savivaldybės nuo sausio 1 dienos nebegalės rinkti rinkliavos? O gal nuo sausio pirmos nebereikės vežti iš miesto šiukšlių, mokėti vežėjams? Kur ir kodėl skubama?" - piktinosi J. Simonavičiūtė.

Pasak jos, šiuo įstatymu Seimas taip pat lieptų nusavinti savivaldybių turtą.

"Įstatymu liepiama pertvarkyti mūsų įkurtą pelno nesiekiančią bendrovę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą į viešąją įstaigą. Taip būtų pažeidžiamos akcininkų teisės. Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą įsteigė 7 savivaldybės, jos turi nevienodą akcijų skaičių. O viešojoje įstaigoje visiems turtas skirstomas po lygiai. Tai yra akivaizdus nuosavybės teisių pažeidimas ir, manau, teismai turės daug darbo", - teigė J. Simonavičiūtė.

---

"Veikia grupuotės"

Ričardas MALINAUSKAS, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas
Įžvelgiu labai aiškų kai kurių grupuočių veikimą per tam tikrus Seimo narius, kurie tiesiog bruka tokias įstatymo pataisas. Jos nubrauktų visų savivaldybių dešimties metų darbą. Jei, neduok Dieve, šios įstatymo pataisos būtų priimtos, po jų įsivyrautų visiškas chaosas ir atliekos vėl atsidurtų visur - ir pamiškėse, ir pas kaimynus, ir viešuosiuose konteineriuose. O po metų kitų viena verslo grupė garantuotai perimtų didžiąją dalį šalies komunalinių atliekų rinkos. Jau dabar ji vykdo intensyviai supirkinėja pavienes šioje rinkoje veikiančias įmones. Trūksta tik sąvartynų.
Jau nekalbu apie finansiniais memorandumais priimtus milijardinius įsipareigojimus Europos Sąjungai. Įstatymo stūmėjams į tai visiškai nusispjaut. Su savivaldybių asociacija apie tai kalbėta dešimtis kartų, bet mūsų argumentus girdi, deja, tik Seimo Aplinkos apsaugos komiteto mažuma.

"Būtų skaidriau"

Algimantas BAKAS, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentas
Seimo siūloma tvarka būtų skaidresnė, nes nesusimaišytų skirtingos veiklos. RATC liktų turto - sąvartyno - savininkais, bet turėtų skelbti konkursą jo administravimui. Taip jau yra Marijampolėje ir nieko baisaus nenutiko.

"Nėra jokios grėsmės"

Jonas ŠIMĖNAS, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Esminis šių įstatymo pataisų tikslas - atskirti administravimą nuo kitos atliekų tvarkymo veiklos, nes dabar dažnai tiesiog aiškinama, kad trūksta pinigų ir jų reikia vis daugiau. Įsigaliojus šioms pataisoms savivaldybės galėtų spręsti, ar pačioms per RATC administruoti sistemą, ar skelbti tam konkursus. Abiem atvejais kartu su Europos Sąjungos parama sukurtas turtas liktų savivaldybių nuosavybė ir tikrai nėra jokios grėsmės dėl įsipareigojimų vykdymo. Tie, kurie tvirtina, jog šiomis įstatymo pataisomis atstovaujama konkretiems verslininkams, gina dabar įsitvirtinusius komunaliniame ūkyje.
Seimo teisininkų išvados jau gautos, penktadienį jos buvo apsvarstytos. Jau padarėme korekcijas, kad nuo sausio įsigaliotų tik tie įstatymo punktai, kuriems nereikėtų jokių poįstatyminių aktų. O tie, kuriems jų reikėtų - nuo kitų metų liepos 1-osios.
Kalbant apie Konstitucinį Teismą, tai Konstitucija tikrai nedraudžia tokių pataisų, kokios yra siūlomos. Jei jos bus priimtos, šiam teismui galbūt ir nebereikės nagrinėti minėtosios bylos.