Seimas smogs bankams

Bankai vienas po kito skelbia, kad tuoj už savo pinigų išgryninimą teks bankui dar ir sumokėti. Ar Seimas kaip nors ketina užkirsti tam kelią? - „Vakaro žinios“ paklausė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Petro NARKEVIČIAUS.

- Mūsų netenkina dabartinis apmokestinimo lygis ir tai turėtų mažėti, kaip ir yra daugelyje pasaulio šalių. Tai ypač liečia grynuosius pinigus. Buvome susitikę ir su komercinių bankų atstovais, ir su Lietuvos valstybinio banko pirmininku bei valdybos nariais. Kalbėjomės šiomis temomis ir šiuo metu yra ruošiami paketai, kurie turėtų smarkiai sumažinti mokesčių naštą žmonėms, ypač tiems, kurie gauna mažas pajamas.

Kalbama apie pigesnį atsiskaitymą kortele parduotuvėse ir pagrindinės sąskaitos direktyvą. Pagal ją žmonėms mokesčiai turėtų būti skiriami teisingai, o mažas pajamas turintiems žmonėms ši sąskaita turėtų būti nemokama ir žmogaus prašymu galėtų būti perkelta į bet kokį banką. Taigi, kalbėjome apie visa tai, ir aišku, kad klausimai, susiję su atsiskaitymais kortele, bus sprendžiami dar šiemet. Finansų ministerija yra paprašyta paskubinti šį procesą.

- Ar bankai džiugiai reaguoja į būsimas permainas?

- Bankai ir Lietuvos bankas bei Finansų ministerija reaguoja normaliai, tik norėtųsi, kad tai dar turėtų ir didesnį greitį. Tad stengiamės juos raginti. Džiaugiamės, kad procesai visgi vyksta ir artėja laikas, kai tai galės pajusti ir žmonės.

- Kaip bus su bankų vis stipriau taikoma grynųjų pinigų ribojimo politika?

- Klausimai, susiję su grynaisiais pinigais, yra atidėtas rudens sesijai, nes nuomonės labai išsiskiria. Finansų ministerijos siūlomą projektą pakoregavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas - kad nemokamai išgryninama būtų 500 eurų per mėnesį tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. O bankai, į tai sureagavę, iš karto neformaliai informavo, kad dėl to didės mokesčiai. Tai dabar bankai sako, kad mokesčių, susijusių su pinigų išgryninimu, didėjimo nebus. Kol mes nepriimsime galutinai visų klausimų, tol bankai nesiims jokių kardinalių mokestinių pokyčių.

- Aptarėte informacijos perdavimą apie klientų sąskaitose vykstančius veiksmus?

- Pagal tarptautinius įsipareigojimus, kurie taikomi daugelyje Europos šalių, apie sąskaitas informuojamos tam tikros institucijos. Dėl to sutarėme su ministerija ir ji pateikė siūlymą, kad ši tvarka neliestų mažas ir vidutines pajamas turinčių žmonių. Juk tikslas yra mažinti šešėlį, o ne tikrinti žmonių sąskaitas. Artimiausiu metu svarstysime mokesčių administravimo siūlymą, kad automatiškai būtų netikrinamos tos sąskaitos, kuriose apyvarta mažesnė nei 15 tūkst. eurų, o metų likutis - 5 tūkst. eurų.

- Nejau bankai taip ims ir pasiduos tokioms jiems nenaudingoms pertvarkoms?

- Manau, kad mes privalome susikalbėti, nes bankai turi mokesčius imti teisingai. Netgi yra siūlymas jau rimtai kalbėti apie monopolį, nes šiuo metu trys komerciniai bankai sudaro 70 proc. visos rinkos. Kai kurie nepriklauso Europos zonos šalims, o tai gali kažkiek daryti įtaką papildomiems mokesčiams.