Seimas leido padirbinėti pinigus

Planas - užvaldyti

Kol visi domėjosi „Snoro“ bankrotu, biudžeto problemomis bei naujais mokesčiais, Seimas gruodžio 22-ąją patyliukais priėmė elektroninių pinigų bei juos leidžiančių įstaigų įstatymą. O jis numato, jog nuo 2012-ųjų sausio 1-osios tiek bankai, tiek bet kuri bent 1,2 mln. litų turto turinti bendrovė galės internete „prigaminti“ jokia materija nepadengtų, tikrovėje neegzistuojančių pinigų ir juos skolinti žmonėms. Iš 73 seimūnų vienintelis nesutikęs su europinės elektroninių pinigų direktyvos perkėlimu į mūsų įstatymus Seime buvo ekonomistas Julius Veselka. Jis tvirtino, kad tai - akivazdūs siekiai jau po kelių dešimtmečių ištrinti ne tik litą, bet apskritai popierinius pinigus.

„Esminė bėda - pasaulį valdo nebe Vyriausybės, o finansiniai oligarchai. Kadangi net stipriausių valiutų kursų šokčiojimus darosi sunku prognozuoti, jie išrado elektroninius pinigus. Tad matydamas globalią problemą ir sakau: žiūrėkime į tai atsargiai. Elektroninės sąskaitos - tik pati pradžia centralizuojant viso pasaulio pinigų valdymą kažkieno rankose, tai yra globalistų žingsnis link mūsų valiutos padarymo menkaverčiais popierėliais bei siekis galutinai užvaldyti valstybę“, - sakė jis.

Pinigai - tik ekrane

Lietuvos banko (LB) atstovai atskleidė, jog komerciniai bankai ir be minėto įstatymo virtualius pinigus gamina jau seniai - nuo sausio tiesiog praplėstas tokių pinigų gamintojų ratas. Vis dėlto LB pripažino, jog elektroniniai pinigai yra ne pinigai, o tik virtualūs skaičiai.

„Tai gali būti „serveriniai“ elektroniniai pinigai, kai iš mokėtojo gautos lėšos saugomos centralizuotai serveryje virtualiose sąskaitose ir valdomos nuotoliniu būdu. Tai yra viena iš formų, neturinčių jokio materialaus elektroninių pinigų pavidalo, skirtingai nei „korteliniai“ elektroniniai pinigai“, - sakoma LB atstovo Mindaugo Milieškos, kaip pats teigė, „įstatymų numatyta tvarka“ atsiųstame atsakyme.

Pasiteiravus, kodėl įstatyme net nenumatyta, kiek už leidimą naudotis tokiais virtualiais pinigais bankai nusiskaičiuos komisinių mokesčių, ar žmogus apskritai galės kaip nors išsikeisti elektroninius pinigus į tikrus, LB atstovai tikino, jog tai yra tik banko ir kliento sutarties reikalas.

Apdovanosime bankus

Ekonomistas Vladimiras Trukšinas pripažino, kad jau ir iki šiol elektroninėse sąskaitose esantys pinigai buvo absoliučiai priešingas dalykas gryniesiems. Mat atėjęs į banką ir paprašęs išimti milijoną grynaisiais, žmogus būtų palaikytas bepročiu. O kuo sunkiau žmogui pinigus atsiimti, tuo lengviau juos bankas naudoja skolindamas ir kraudamas savo pelną.

„Elektroniniai atsiskaitymai jokiu būdu nėra kažkokia labdaringa bankų veikla. Imami komisiniai. Bet jei jie net nereglamentuoti įstatyme, tai, vadinasi, palikta „laisvajai rinkai“, čia galės būti daugybė tarpininkų. Yra viena parduotuvė Vilniuje, kuri ima atsiskaitymus tik grynaisiais, nors ten perka didmenininkai. Kai aš lyg ir pasipiktinau tuo, jie sako: o kodėl mes turime mokėti bankams? Mes vietoj to gerokai nuleidžiame kainas žmonėms ir visi lieka patenkinti“, - pasakojo V.Trukšinas ir pripažino, jog toks įstatymas gali kelti abejonių dėl savo skaidrumo.

Danas ARLAUSKAS - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:

Nors popierinių, apčiuopiamų pinigų persikėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas, klausimas, ar neįvyks eilinis pasipinigavimas tų, kurie šiuo metu jau yra monopolizavę rinką. Manau, priimtas įstatymas labai susijęs ir su „Snoro“ bankrotu, nes po jo konkurencingumas bankų sektoriuje sumažės iki minimumo, absoliučiai didžioji dalis klientų pereina į vieną švedų banką, o neskandinaviški bankai sudarys gerokai mažiau nei 10 proc. rinkos. O kaip jau iš istorijos žinome, visi tie išsidirbinėjimai, ypač su verslu, rankų sukinėjimas, nešvarūs metodai užvaldant turtą - šią madą ir formavo būtent skandinavų bankai. Taigi norėtųsi, kad Seimas ar Vyriausybė įvestų apribojimus, žirkles, tačiau to neįvyko.

Normaliose valstybėse, veikiančiose pagal normalius standartus, tokios problemos neiškiltų, nes ten gerai veikia priežiūros institucijos.

Vienintelė viltis, jog Lietuvos bankas, jo vadovas Vitas Vasiliauskas iš tikrųjų imsis neformalios kontrolės elektroninių pinigų leidyboje, nes įstatymų leidėjas neužkirto galimybės piktnaudžiauti. Ir tai, žinant iš praktikos, visai gali nutikti.