Sąžiningai radęs lobį smarkiai nepralobsi

Galbūt todėl paveldosaugos specialistai prisimena tik pavienius atvejus, kai vertingų daiktų radę asmenys juos gražino valstybei. Tuo tarpu "juodųjų archeologų" paliekamų padarinių pasitaiko gerokai dažniau.

Aptiko po kelmu

Į "Vakarų ekspreso" redakciją, nešina kruopščiai saugomu maišeliu, atkeliavo Klaipėdos rajono Šilininkų kaimo gyventoja Ona Mikalauskienė.

"Kasiau bulves šalia savo namų ir štai ką radau. Tai apyrankių ar kitokių papuošalų dalys. Internete susiradau, jog jos gali būti iš pirmojo tūkstantmečio. Ir tai jau nebe pirmas radinys. Prieš kelias savaites jau buvau radusi keturias apyrankes. Savo žemėje nupjovėme medį ir norėjome išrauti kelmą, po juo ir radome šį lobį. Apyrankes nunešiau į Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį. Ir šitas nešiu - galbūt į tą patį padalinį, o gal į muziejų. Juk žinau, kad pasilikti sau negalima - reikia pristatyti specialistams, kitaip gali ir baudos grėsti", - pasakojo O. Mikalauskienė.

Moteris, užsiimdama įprastais žemės darbais yra aptikusi ne tik papuošalų, bet ir keistai išdėstytų įvairaus dydžio akmenų. Ji įtaria, kad gyvena ant pilkapio, kuris dar nėra ištyrinėtas.

TIK SPECIALISTAI. Ieškoti vertingų archeologinių radinių gali tik kvalifikuoti specialistai. Tie, kurie su metalo detektoriais leidžiasi į lobių paieškas ir vėliau rastas vertybes pardavinėja, tai daro nelegaliai.

"Lyg ir įdomu, tačiau kartais pasidaro ir nejauku, kad tokioje vietoje gyvename. Vis dėlto, čia greičiausiai senovėje buvo laidojami žmonės", - sakė Šilininkų kaimo gyventoja.

Moteris teigė girdėjusi apie tai, jog radus vertingų archeologinių radinių, galima tikėtis šiokio tokio atlygio, tačiau koks jis ir kaip jį gauti, iki galo neišsiaiškino.

Beje, vertingi radiniai greitai sukėlė ir kaimynų susidomėjimą, atsirado net siūliusiųjų perduoti vertybes jiems, kad šie galėtų nugabenti, kur reikia, tačiau Ona įžvelgusi klastą nutarė radinius specialistams pristatyti pati.

Radiniai vertingi

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas patikino, jog poniai Onai pasisekė rasti tikrai vertingų dalykų.

RADINIAI. Klaipėdos rajono Šilininkų kaime Ona Mikalauskienė kasdama bulves jau antrą kartą rado vertingų papuošalų. Eglės PIEKIENĖS nuotr.

"Šios moters rastos apyrankės, be jokios abejonės, yra vertingos. Aš mačiau tik pirmąsias keturias, tačiau iš jų sprendžiant, panašu, kad tai galėtų būti pirmojo tūkstantmečio žalvariniai papuošalai. Ji taip pat papasakojo apie rastus akmenis. Panašu, jog Šilininkuose yra dar vienas netyrinėtas kapinynas, nes apie kitą, esantį maždaug už kilometro nuo moters nupasakotos vietos, mes žinome", - pasakojo L. Kavaliauskas.

Inspektoriaus teigimu, ši vieta kada nors turės būti ištyrinėta. Jau šiemet planuota skirti pinigų teritorijos Šilininkų kaime žvalgymui, tačiau greičiausiai lėšų bus sulaukta tik kitąmet.

Retas atvejis

Anot L. Kavaliausko, papuošalus radusi moteris pasielgė labai teisingai, mat įstatymai numato, jog viskas, kas yra randame žemėje, priklauso valstybei. Radus istorinių daiktų, būtina juos pristatyti valstybinėms institucijoms - Kultūros paveldo departamentui ir jo padaliniams, muziejams ar savivaldybių Paveldosaugos skyriams.

"Vėliau pagal galiojančią tvarką reikia laukti pusę metų, ar neatsiras tikrieji tų daiktų savininkai. Nors daiktams, užsilikusiems nuo pirmojo tūkstantmečio, taikyti šią tvarką atrodo kiek juokingai, tačiau jos laikytis reikia. Galiausiai radiniai vis tiek atsiranda muziejuose, nes tik jų specialistai gali radinius tinkamai užkonservuoti", - pasakojo paveldodsaugos specialistas.

Jis patikino, jog radinius aptikusiam žmogui priklauso atlygis, kuris sudaro 5-10 proc. radinio vertės. Žinoma, jei žmogus aptiktų aukso monetų, brangakmenių ar kitokių vertingų dalykų, tai ši dalis galėtų tapti visai nemaža paskata, tačiau žalvariniai radiniai, panašūs į rastuosius O. Mikalauskienės, anot L. Kavaliausko, paprastai yra verti maždaug kelių šimtų litų, todėl išmokama dalis yra visai nedidelė.

"Bet kokiu atveju, mes labai džiaugiamės ponios Onos atveju. Tai vienas iš nedažnai pasitaikančių variantų, kai žmogus tikrai žinojo ką daryti ir kur kreiptis. Per 13 savo darbo metų greičiausiai pirmą kartą susiduriu su tokiu atveju. Be jokios abejonės, kai tik radiniai bus tinkamai ištirti ir įvertinti, su moterimi susisieksime ir jai tikrai bus išmokėta dalis nuo radinių vertės. Nors tai ir nebus labai didelė suma, bet vis šis tas", - teigė L. Kavaliauskas.

Ieškoti su detektoriais draudžiama

Pasak inspektoriaus, pavieniai žmonės žemėse rastų lobių dažniausiai niekur nepristato. Galbūt nežino, kad tai gali būti vertingi daiktai, arba nėra informuoti apie būtinybę juos pristatyti specialistams.

Dar daugiau nuostolių, anot L. Kavaliausko, pridaro vadinamieji "juodieji archeologai". Šie leidžiasi į specialias lobių paieškas, dažnai vandališkai plėšia kapinynus ir kitas vertingas vietoves, nors ieškoti lobių su metalo ieškikliais apskritai draudžia Lietuvos įstatymai.

"Ieškoti vertingų radinių gali tik kvalifikuoti specialistai. Tie, kurie su metalo detektoriais leidžiasi į lobių paieškas ir vėliau rastas vertybes pardavinėja, tai daro nelegaliai. Iki 2010-ųjų ieškoti vertingų radinių su metalo ieškikliais buvo galima ir pavieniams žmonėms, tačiau po įžūlaus "juodųjų archeologų" pasidarbavimo Apuolės piliakalnyje ir jo nusiaubimo įstatymai buvo pakeisti", - pasakojo L. Kavaliauskas.

Specialisto teigimu, Klaipėdos regione "juodieji archeologai" taip pat nesnaudžia ir pridaro įvairiausių bėdų. Tokie piktadariai dažnai įsimeta į Pajūrio ar Kuršių nerijos regioninius parkus, dažniausiai ieško II pasaulinio karo reliktų. 2009 metais Klaipėdos apskrityje "juodieji archeologai" iškasinėjo 7 kapinynus. Buvo paskaičiuotas net realus jų padarytas nuostolis - apie pusė milijono litų.

Palieka tik bėdas

Lietuvos archeologų draugijos pirmininko pavaduotojo Zenono Baubonio teigimu, archeologams susidurti su geranoriškais pavieniais lobių ieškotojais tenka labai retai. Dažniausiai tenka rasti tik "juodųjų archeologų", pasidarbavusių su metalo ieškikliais, darbų padarinius.

"Dažniausiai randame jau iškasinėtas duobes, o jei dar yra likę radinių, tai jie būna "demetalizuoti". Tai apsunkina mūsų darbą. Sunku nustatyti radinių laikotarpį, išsiaiškinti kitą papildomą informaciją", - pasakojo Z. Baubonis.

Lietuvos archeologų draugijos pirmininko pavaduotojas prisiminė tik vieną unikalų atvejį, kai Dubingių ežere nardę asmenys atrado senovinių ginklų ir kitokių radinių. Šias vertybes jie padovanojo muziejui.

"Tai beprecedentis atvejis. Nardytojų veikla apskritai yra sunkiai kontroliuojama, jie teoriškai gali daryti ką nori, todėl jei ir randa kokių vertybių, dažniausiai nesunkiai jas parduoda. Pasaulyje Egipto mumijos, skitų auksas ir viduramžių ginklai yra labiausiai kolekcininkų vertinami dalykai, todėl parduoti ginklus tiems narams nebūtų buvę sunku. Labai džiugu, kad jie geranoriškai sutiko juos perduoti valstybei ir už tai net neprašė atlygio", - pasakojo Z. Baubonis.