Saugumas ir nepriklausomybė kainuoja

Anot Klaipėdos energetikų, jei dabartinę tvarką antradienį atsisakęs keisti Seimas ir toliau laikysis tokios pozicijos, o SGD dujos brangs tiek, kiek skelbiama, teoriškai centralizuotai tiekiama šiluma klaipėdiečiams pabrangtų apie penktadalį.

Gamintų vien iš SGD

LITGAS 2014 m. vasarį energetikos ministro sprendimu buvo pripažinta paskirtuoju tiekėju, kuriam galioja teisės aktais nustatytas įpareigojimas 5 metus tiekti per SGD terminalą šio veikimui būtiną minimalų dujų kiekį - 540 mln. kub. m. Gavusi šią prievolę LITGAS pasaulinėje rinkoje organizavo SGD tiekimo pirkimą ir iš trijų geriausius pasiūlymus pateikusių bendrovių po derybų ir pritarus Vyriausybei pasirinko patraukliausias sąlygas pasiūliusią Norvegijos "Statoil" kompaniją.

Penkerių metų 540 mln. kub. m per metus tiekimo sutartis, kurios kainodara formule susieta Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos "National Balancing Point" (NBP) indeksu, su "Statoil" buvo pasirašyta pernai rugpjūtį, o tiekimas pradėtas 2015 m. sausio 1 d.

"2014-2015 metais situacija gamtinių dujų rinkoje ir ypač energetikos sektoriuje, pasikeitė radikaliai - gamtinių dujų suvartojimas dėl investicijų į biokuro plėtrą, pastatų renovaciją ir VIAP kvotų remtinai elektros energijos gamybai panaikinimo dramatiškai sumažėjo", - vakarykščiame LITGAS pranešime cituojamas įmonės generalinis direktorius Dominykas Tučkus.

Anot jo, šiemet energetikos sektoriuje prognozuojamas dujų suvartojimas sieks apie 6,03 TWh (580 mln. kubinių metrų), o kitąmet įmonės prognozuoja suvartosiančios tik apie 2,73 TWh (260 mln. kubinių metrų) dujų - maždaug du kartus mažiau nei siekia būtinasis minimalus SGD terminalo kiekis. Tad visos 2016 m. jiems reikiamos dujos būtų tiekiamos iš SGD terminalo ir dėl to jų kaina išaugtų maždaug 50 proc. Pateikiamas pavyzdys, kad Vilniuje dėl to šilumos kaina padidėtų apie 30 proc.

"Tai parodo, kad esamas paskirtojo tiekimo modelis nebėra tvarus", - konstatuojama minėtame pranešime.

Šį modelį norima keisti, tačiau Seimas antradienį grąžino tobulinti atitinkamą SGD terminalo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlyta, kad kiekvienas gamtinių dujų vartotojas, kuriam dujos tiesiogiai ar netiesiogiai tiekiamos iš Lietuvos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos, mokėtų papildomą dedamąją proporcingai gaunamai naudai.

Terminas ne per didelis?

SGD terminalo projektą įgyvendinusios valstybės valdomos AB "Klaipėdos nafta" komunikacijos vadovė Indrė Milinienė aiškino, kad planuojant terminalo pajėgumą pirmiausiai buvo atsižvelgiama į tai, kad sutrikus dujų tiekimui vamzdžiais iš Rusijos jis sugebėtų užtikrinti visos Lietuvos poreikį.

"Be to, Klaipėdos terminalas yra vienas iš mažiausių Europoje, o tarp naujosios technologijos terminalų - pats mažiausias", - akcentavo ji.

Jau skelbta, kad Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis ir Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniecė-Ozola rytoj Rygoje turėtų pasirašyti memorandumą dėl dujų. Jo susitarimo detalės kol kas neatskleidžiamos. Tačiau Latvijos valstybės valdomos energetikos įmonės "Latvenergo" gamybos direktorius Maris Kunickis BNS buvo patvirtinęs, kad būtent ji gali tapti naujų SGD pirkėju.

Kokia įtaka Klaipėdai?

Anot "Klaipėdos energijos" finansų direktoriaus Kęstučio Jonkaus, šiuo metu SGD įmonės kuro struktūroje užima 47 proc.

"Jei SGD brangtų 50 procentų, galutinė šilumos kaina galėtų išaugti apie 21 procentą. Tačiau reali situacija priklausytų ir nuo nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomų kainų, ir nuo dujų suvartojimo - jei šildymo sezonas gana šiltas, kaip buvo pernai, dujų reikia mažiau", - aiškino K. Jonkus.

Nuo šių metų gegužės ir dar iki lapkričio klaipėdiečiai gali džiaugtis pigiausia Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma - ji kainuoja apie 4 centus už kilovatvalandę. Per metus šilumos kaina sumažėjo 39 proc. Iki šiol "Klaipėdos energija" prognozavo, kad šį šildymo sezoną šilumos kaina gali būti mažesnė už pernykštę iki 16 proc., nes ruošiamasi deginti daugiau biokuro ir mažiau brangių dujų.