Šalies finansų sistema atlaikytų galimas grėsmes, tačiau iššūkių nemažėja
„Vadinamojo streso testo rezultatai parodė, kad šalies bankų sektorius atlaikytų staigaus ekonomikos nuosmukio nulemtą skolininkų finansinės būklės pablogėjimą, staigų indėlių sumažėjimą, kitus sukrėtimus. Vis dėlto šalies kredito įstaigos negali prarasti budrumo ir toliau privalo skirti deramą dėmesį kapitalo stiprinimui ir likvidumui valdyti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, šalies finansų sistema pastaraisiais metais jau įrodė gebėjimą atremti iššūkius. Net ir sustabdžius kelių kredito įstaigų veiklą, indėlių suma sistemoje augo iki naujų rekordų, o kapitalo pakankamumo rodikliai gerėjo.
Atliekant naujausią testavimą, vertintos kelios bankų veiklą galinčios paveikti rizikos: užsitęsusi kai kurių euro zonos šalių skolų krizė ir užsienio paklausos kritimas, padidėjęs jautrumas galimoms rizikoms Skandinavijos šalyse, ilgą laiką esančios mažos palūkanų normos finansų rinkose.
Pagal teorinį modelį, jei šios rizikos realizuotųsi, vienas pagrindinių šalies ūkio variklių – eksportas – per metus smuktų daugiau nei ketvirtadaliu, o šalies bendrasis vidaus produktas sumažėtų dešimtadaliu. Tai gerokai pablogintų skolininkų galimybes grąžinti paskolas. Pabrėžtina, kad testavimo metu modeliuoti sukrėtimai yra hipotetiniai, o jų realizavimosi tikimybė šiuo metu labai maža.
Nepaisant modeliuojant darytų itin pesimistinių prielaidų ir dėl to tariamai patirtų didelių bankų nuostolių, testo rezultatai rodo, kad vidutinis bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis po sukrėtimų sudarytų 12 % ir būtų didesnis už nustatytą 8 % normatyvą.
Finansinio stabilumo apžvalgoje perspėjama, kad, be minėtų labiau su išore susijusių rizikų, finansų sistemai iššūkį gali mesti ir su vidaus rizikomis susiję veiksniai: savivaldybių skolinimosi augimas, jų finansinės būklės pablogėjimas ir nesubalansuota kai kurių kredito unijų plėtra.
Rašyti komentarą