Šalies bankus maitina ir šešėlis

“Didelis paradoksas. Tarkim, oficiali statistika skelbia, kad per pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas krito net 12,7 proc. Tačiau Lietuvos bankas pranešė, kad bankuose laikomi indėliai per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 0,9 proc., arba 0,4 mlrd. litų. Grynųjų pinigų apyvartoje padaugėjo net 3 proc. Mūsų ekonomikai toks augimas, žinoma, yra į gera. Tačiau lieka neaiškus atsakymas į kitą klausimą - iš kur atsirado tiek pinigų?” - dėstė Vladimiras Trukšinas. Finansų analitikas teigė kol kas tvirtai galintis pasakyti tik tiek, kad Lietuvoje sąskaitas gerokai papildžiusios lėšos nebuvo legaliai uždirbtos mūsų šalyje.

Šešėlinės ekonomikos šešėlis

Kaip matyti iš Lietuvos banko pateiktų duomenų, bankuose laikomų klientų indėlių portfelis augo ne tik pirmąjį ketvirtį, bet ir balandį, ir gegužę.

Anot V.Trukšino, Lietuvos antrojo ketvirčio makroekonominiai duomenys bus paskelbti liepos pabaigoje. “Jei antrojo ketvirčio bendrasis vidaus produktas augo, tuomet tai bent iš dalies paaiškins, iš kur atsirado pinigų indėliams balandį ir gegužę. Tačiau pirmasis ketvirtis vis tiek liks po paslapties skraiste”, - tvirtino finansų analitikas.

Jis sakė galįs tik spėlioti, iš kur lietuvaičiai gavo pinigų indėliams. “Kaip žinoma, indėliai yra trijų rūšių - gyventojų, įmonių ir valdžios. Kaip rodo mano turimi duomenys, 2010-ųjų pirmąjį pusmetį įmonės indėlių dydis beveik nesikeitė, o kai kuriais mėnesiais netgi mažėjo. Smarkiai augo valdžios indėliai bankuose - pavyzdžiui, balandį tas augimas sudarė net 289 mln. litų, gegužę - 160 mln. litų. Aišku, iš kur savo indėliams pinigų paėmė valdžia - ji jų paprasčiausiai paskolino tarptautinėse finansų rinkose. Kur kas didesnė painiava dėl gyventojų indėlių”, - teigė finansų analitikas.

V.Trukšino duomenimis, vien per gegužės mėnesį gyventojai savo sąskaitas papildė 200 mln. litų, tad beveik galima neabejoti, kad dalį lėšų atsiuntė Vakaruose dirbantys giminaičiai. Tik ne tiek, anot finansų analitiko, kad susidarytų tokia milžiniška suma. Todėl V.Trukšinas neatmetė, kad dalis pinigų buvo legalizuota iš grėsmingą mastą įgijusio šešėlinio verslo.

Neabejoja lietuvių taupumu

Iš kur sunkmečiu gyventojai atranda pinigų indėliams, negalėjo tiksliai pasakyti ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas. “Sutinku, kad indėlius maitina iš ES šalių atsiunčiami giminaičių pinigai. Tačiau pastaruoju laiku jų sumos yra labai sumažėjusios, į Lietuvą kaip pervedimai atplaukia tik maždaug trečdalis to, kas atplaukdavo prieš kelerius metus”, - sakė pašnekovas.

Antra vertus, S.Kropas tvirtino nelabai tikįs, kad legaliais indėliais paverčiami nelegalūs šešėliniame versle uždirbti pinigai. “Mūsų šalis nėra jokia lengvatinė zona, čia veikia patys griežčiausi pinigų plovimo prevencijos įstatymai. Todėl Lietuva niekuomet nebuvo patraukli šešėlinio verslo atstovams. Nemanau, kad ji būtų tapusi nors kiek patrauk­lesnė ir prasidėjus sunkmečiui”, - sakė LBA prezidentas.

S.Kropui kur kas įtikimesnė versija, kad lietuviai indėlius šimtais milijonų gausina “laikydamiesi itin griežto taupymo režimo”. “Sunk­mečiu žmonės tapo atsargesni, stengiasi susitaupyti pinigų juodai dienai. Todėl drastiškai riboja vartojimą, o atliekamus litus neša į banką”, - tvirtino pašnekovas.

Į pensiją Europos Sąjungoje išeisime po mirties

Europos Komisija (EK) pensinį amžių ketina siūlyti ilginti iki 70 metų. Dokumentą rengę ekspertai tikina, kad nepailginus pensinio amžiaus draudimo kasose nepakaks lėšų mokėti pensijas.

EK teigimu, iki tokio pensinio amžiaus būtų galima pereiti iki 2060-ųjų. Tuo metu ekspertai tikina, kad vien tik pensinio amžiaus ilginimas problemos gali ir neišspręsti. “Jei nebus darbų, juk nestumsite vyresnių žmonių dirbti neegzistuojančiose darbovietėse”, - sako britų mokslininkas.

EK teigimu, siūlymas pensinį amžių ilginti pateiktas EK ekspertų ataskaitoje, kurią trečiadienį pristatys Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių reikalų komisaras. “Situacija nepatogi. Žmonės, pradėję gyventi ilgiau, arba turėtų pradėti ir ilgiau dirbti, arba gali mažėti pensijos”, - teigiama EK dokumente.

Tačiau, pasak portalo “EUobserver”, priversti žmones ilgiau dirbti nebus lengva, ir primena neseniai masinius protestus sukėlusius Prancūzijos valdžios planus pensinį amžių ilginti nuo 60 iki 62 metų. Panašūs Lietuvos, Ispanijos, Rumunijos, Graikijos vyriausybių planai taip pat sunkiai skinasi kelią.

Faktai

Jei ES pensinis amžius bus prailgintas iki 70-ties, keturių Bendrijos valstybių vyrai jo greičiausiai nesulauks. Be lietuvių, į šią kategoriją dar patektų latviai (vidutiniškai gyvena 66 metus), vengrai (69) ir estai (66). Rumunai pensinio amžiaus sulauktų, tačiau socialine išmoka nespėtų pasidžiaugti, mat vidutinis Rumunijos vyras miršta sulaukęs septyniasdešimties. Apskritai visos ES vyrai, kurių vidutinis amžius yra 76-eri, pensijas gautų tiktai šešerius metus.