Rokas Masiulis: "Šie metai parodė - kai norime, visi galime susitelkti"

Vadovas neabejoja, jog iššūkių kitąmet ne tik kad nemažės, bet daugės - statomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir Valstybės iškeltas tikslas projektą realizuoti besibaigiant 2014 metams neleis atleisti vadžių.

"Klaipėdos naftai" šie metai buvo išbandymų laikotarpis. Bendrovei teko ne tik įveikti pagrindinės veiklos - naftos produktų krovos - rinkos iššūkius, bet ir atremiant spaudimą įgyvendinamam SGD terminalo projektui užtikrinti sklandų jo plėtojimą. Baigiantis metams bendrovės vadovas sako, jog dar daug iššūkių laukia priešakyje, tačiau, anot jo, akivaizdu, jog susitelkus galima pasiekti ir aukščiausias viršukalnes.

Pagrindinė "Klaipėdos naftos" veikla yra naftos produktų krova. Kaip vertinate praėjusius metus šioje veiklos srityje?

Apie metų rezultatą dar sunku kalbėti, o ir nelabai įmanoma, kadangi įmonės akcijos yra biržos prekybos sąraše, skaičiais švaistytis negalime. Tačiau galiu tik pasikartoti, jog šie metai įtvirtino nuogąstavimą, kad naftos rinkoje ir globaliai, ir Rytų Europoje, vyksta esminiai pokyčiai. Tai atsispindi ir mūsų terminalo veikloje pirmą ketvirtį džiaugėmės 10 procentų išaugusiais krovos rodikliais ir 9 procentais padidėjusiomis pajamomis, o paskutinį ketvirtį susidūrėme su ne nuo mūsų priklausančiais veiksniais. Iš esmės dėl Rusijos-Baltarusijos politikos krovos rodikliai "susitraukė".

Kokie tie veiksniai? Kaip susitvarkėte su situacija?

Mūsų didžiausi klientai yra AB "Orlen Lietuva" ir Baltarusijos Mozyrio naftos produktų gamyklos. Rusijai ėmus mažiau tiekti naftos Mozyrio gamyklai, ši savo ruožtu ženkliai sumažino gamybos apimtis, todėl sumažėjo ir mazuto krova per mūsų terminalą. Taip pat sumažėjo "Orlen Lietuva" gamybos apimtys, kadangi uždarius Ukrainos Lisičansko gamyklą, Mažeikių koncernas pradėjo į Ukrainą vežti daugiau benzino ir dyzelino geležinkeliu. Pasikeitus logistikos kanalui, sumažėjo "Orlen Lietuva" krova jūriniu keliu per mūsų terminalą. Negana to, pasaulinėje naftos produktų rinkoje krito naftos perdirbimo pelningumas. Tai taip pat sumažino "Orlen Lietuva" perdirbamos naftos apimtis ir kartu eksportą per "Klaipėdos naftą".

Kalbant apie rusišką produkciją, jos eksportas nuslūgo visuose Baltijos šalių uostuose, nes Rusija suinteresuota kuo daugiau naftos produktų krauti per savo uostus, ypač aktyviai tai daroma per Ust Lugos uosto terminalus. Nepaisant krovos mažėjimo, mums pavyko užsitikrinti pajamas pasirašiusi sutartį su "Litasco S.A." Ši bendrovė įsipareigojo per metus mums patiekti daugiau kaip 2 milijonus tonų naftos produktų ir kompensuoti "Klaipėdos naftos" praradimus, jei pakankamas krovinio kiekis nebus pristatytas. Kitaip tariant, gauname pajamas net ir tuo atveju, jei talpyklos neužpildomos.

Kai kurie asmenys negaili kritikos jūsų vadovaujamai bendrovei būtent dėl sutarties su Rusijos "Lukoil" antrine įmone "Litasco S.A.", esą sutartis finansiškai naudinga tik pačiai "Klaipėdos naftai", o uostas ir geležinkeliai praranda krovinių srautą?

Nesutinku. Pirmiausia, "Klaipėdos nafta", valstybės valdoma įmonė, pati turi dėti didžiules pastangas ir sutelkti žmogiškuosius resursus tam, kad gautų krovinio. Šiuo atveju sutartis su "Litasco" leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog ši bendrovė yra suinteresuota atvežti krovinį, kadangi sutartimi rezervuoja pajėgumus ir už juos moka, net jei krovinio nėra. Ši sutartis kaip tik skatina per "Klaipėdos naftos" terminalą transportuoti kuo daugiau. "Litasco" yra itin stipri "Lukoil" grupės įmonė, jos metinė apyvarta viršija 100 milijardų JAV dolerių. Tikimės, kad dabartinė padėtis naftos rinkoje ilgai neužsitęs.

Ar šiemet kaip nors didinote krovos pajėgumą, investavote į plėtrą?

Jau nuo praėjusių metų sėkmingai vykdome talpyklų rekonstrukciją. Nugriovėme 4 senas talpyklas ir jų vietoje pastatėme dvi naujas, didesnės talpos modernias talpyklas. Tai ne tik pajėgumų didinimo projektas, tačiau ir aplinkosauginė funkcija: naujosios talpyklos "draugiškos" aplinkai, gerai izoliuotos, apsaugotos nuo neigiamo poveikio aplinkai. Taip pat šiemet investavome į kitą aplinkosauginį projektą - garų rekuperatorių, kuris neleidžia į aplinką patekti naftos produktų garams. Tai - tęstinis projektas, kurį vykdysime ir ateinančiais metais.

Taip pat modernizavome vieną iš geležinkelio estakados kelių, atnaujinome valymo įrengimus bei priešgaisrinę sistemą. Iš viso į tokio pobūdžio projektus šįmet investavome daugiau nei 17 milijonų litų. Kita svarbi investicijų kryptis - socialiniai projektai. Jiems šiemet skyrėme beveik milijoną litų ir buvome apdovanoti Klaipėdos savivaldybės Kalėdų žvaigžde kaip socialiai atsakingiausia bendrovė. Mums tai didžiulis įvertinimas, todėl šios investicijų kryptys išliks prioritetinės ir kitąmet.

Panašu, kad tai, kas priklauso nuo jūsų, valdoma sėkmingai, kaip pavyzdžiui SGD terminalo projektas. Paskutinėmis žiniomis, jis įgyvendinamas laiku nors yra ir nemažai trukdžių, taip pat ir spaudimo iš tam tikrų institucijų. Kaip pavyksta jam nepasiduoti?

Turime būti susivaldę, neturime laiko politikavimui, kadangi mums patikėta įgyvendinti valstybinės reikšmės projektą - pastatyti alternatyvų dujų tiekimui skirtą terminalą, tapsiantį šalies energetinės nepriklausomybės įrankiu. Matome, jog yra suinteresuotų asmenų ir už jų stovinčių organizacijų, kurios siekia projektą stabdyti. Tačiau galiu patvirtinti, jog tiek terminalo krantinės, tiek dujotiekio tiesimo darbai vyksta sklandžiai, vadovaujantis Lietuvos teisine baze ir procedūromis, valstybinės institucijos, išduodančios statybų leidimus, dirbtinai nevilkina procesų.

Viliamės, jog žiema nebus itin atšiauri ir leis vykdyti statybos darbus kaip suplanuota. Paties terminalo laivo-saugyklos pabaigtuvės numatomos vasarį. Tačiau visi šie darbai ne kilniais norais varomi, o milžiniškomis įvairių institucijų ir mūsų darbuotojų pastangomis. Jaučiame didelę prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Algirdo Butkevičiaus, pagrindinių šalies institucijų paramą šiam projektui. Jo pagrįstumui ir atitikimui Europos teisei pritarė Europos Komisija, taip pat mums palankios dėl šio projekto atlikto audito išvados. Mūsų darbuotojai nebeskaičiuoja darbo valandų - visa tai rodo, jog visi susitelkę galime pasiekti tikslą išsivaduoti iš energetinės monopolijos.

Kokie artimiausi darbai laukia įgyvendinant SGD terminalo projektą?

Žiema jau yra iššūkis, todėl tikimės, kad ji neužsitęs. O svarbiausias procesas - tai SGD terminalo pajėgumų skirstymas, kurį pradėsime kitų metų pirmą pusmetį. Jau pradėjome SGD rinkos konsultaciją, norime išsiaiškinti preliminarius dujų tiekėjų poreikius. Žinoma, labai laukiame laivo, kurį užsakė Norvegijos bendrovė "Hoegh LNG", statybų pabaigos, tuomet galėsime lengviau atsikvėpti, kad viena iš svarbiausių SGD terminalo projekto dalių yra įgyvendinta. Tikimės, kad ir kiti procesai nestrigs, kiek tai priklausys nuo mūsų, ir kad sulauksime tokio pat palaikymo kaip ir šiemet.