Robertas Dargis: Kodėl valstybė pinigaujasi ten, kur privalo spręsti problemą?

Praėjusių metų pradžioje Lietuva buvo ES pirmajame trejetuke pagal ekonomikos augimo tempą, bet metams einant į pabaigą dalį pozicijų šalis prarado. Šalies BVP per metus padidėjo tik 1,6 proc., ir tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2010 m.

„Įtakos tam turėjo ir nepalanki geopolitinė konjunktūra NVS regione, tačiau matome, kad prie Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo vis labiau prisideda ir struktūrinės problemos, susijusios su verslo aplinka. Tai - nemažėjanti biurokratinė našta, užstrigęs darbo santykių lankstumo gerinimas, verslo finansavimas, mokesčių sistemos trūkumai, nepakankama švietimo sistemos kokybė“, - teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Jis sveikino Vyriausybės žingsnius energetinės nepriklausomybės link, tačiau miegoti ant laurų nevalia.

„Energetinį saugumą turime, bet dabar reikia pasiekti vieną esminių dalykų - kad energetikos sąnaudos pramonei būtų konkurencingos. Nuo to priklauso ne tik mūsų pramonės konkurencingumas, bet ir investicijos. Latvijoje jau esama pavyzdžių, kai įmonės net uždaro savo gamybos padalinius dėl energijos sąnaudų. Būtų labai blogai, jeigu ir Lietuvoje pradėtų atsitikti tokie dalykai, nes energetikos sąnaudos pas mus yra didžiausios regione“, - nuogąstavo R.Dargis.

Įmonių būklei vis didesnį poveikį daro šalies demografinės tendencijos. 2012-2015 m. Lietuva neteko 82 tūkst. gyventojų, pusė išvykstančiųjų skaičiaus - darbingo amžiaus žmonės. Todėl esą laisvų darbo vietų skaičius per 3 metus išaugo 26 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 6,8 proc. Įmonės kuria naujas darbo vietas 4 kartus sparčiau, nei jas sugeba užpildyti.

Verslo nuomone, Lietuvai reikia švelninti darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, importo politiką.

„Norime mes ar nenorime, mums reikės įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, - dėstė pramonininkų atstovas. - Aišku, mes norime susigrąžinti ir iš Lietuvos emigravusius žmones, bet suprantame, kad dalis jų tikrai nebegrįš. O tam tikrų specialybių darbuotojų jau šiandien smarkiai trūksta. Mes pateikėme Vyriausybei tų konkrečių specialybių sąrašą.“

Sąraše - 30 specialybių, tarp jų ir elektrikų, statybininkų, metalo konstrukcijų montuotojų, pastatų šiltintojų, siuvėjų, tarptautinių pervežimų vairuotojų ir kt.

Pripažinus šias specialybes prioritetinėmis, siūloma, kad užsieniečio įdarbinimo Lietuvoje biurokratinės procedūros būtų sutrumpintos iki savaitės.

„Vakaro žinioms“ priminus, kad ir dabar darbdavys gali lengviau importuoti „deficitinius“ specialistus iš trečiųjų šalių, jeigu įsipareigoja mokėti jiems didesnį atlyginimą, nei tos pramonės šakos vidurkis, R.Dargis šią tvarką sukritikavo: „Kodėl valstybė pinigaujasi ten, kur privalo spręsti problemą? Valstybė turi sudaryti sąlygas, kad darbdavys greičiau organizuotų darbą, pasirūpinti jo veiklos efektyvumu, o ne stengtis kuo daugiau iš jo nusunkti.“

Jis nesutiko, kad darbdaviai stengiasi kuo mažiau mokėti savo darbuotojams, todėl esą ir nori „importinių“, kurie nekeltų didelių reikalavimų.

„Realūs skaičiai rodo ką kita: pavyzdžiui, pernai realusis Lietuvos BVP padidėjo tik 1,6 proc., o realusis darbo užmokestis privačiame sektoriuje kilo 6,5 proc. - tai 4 kartus sparčiau, nei augo šalies BVP“, - akcentavo R.Dargis.