Rinkliava už šiukšles gali ir mažėti

Apie tokius sprendimus buvo kalbama vakar pas Klaipėdos merą vykusiame pasitarime, kuriame situaciją pristatė rinkliavą administruojančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai.

Siūlo du variantus

Pasak KRATC vadovo Šarūno Reikalo, 2008-ųjų III ketvirtį įvesta atliekų rinkliava buvo paremta teoriniais skaičiavimais. Dėl krizės sumažėjus atliekų kiekiui, taip pat itin efektyviai surenkant rinkliavą (ją sumoka 94 proc. šią pareigą turinčių fizinių ir juridinių asmenų ir tai yra pats geriausias rodiklis šalyje) iki šių metų pradžios susidarė 5,3 mln. litų pajamų perteklius.

"Rinkliavos nuostatuose yra numatyta, jog tokios savivaldybei priklausančios lėšos gali būti naudojamos tik atliekų sistemos plėtrai", - sakė Š. Reikalas.

Pasak vicemero Artūro Šulco, nors ir dabar galiojantys teisės aktai numato, jog šie pinigai negali būti niekur kitur išleisti, ruošiamas miesto Tarybos sprendimas, kad jie būtų laikomi specialioje sąskaitoje.

Mero Vytauto Grubliausko paklaustas, ką už šiuos pinigus galima padaryti, kad naudą pajaustų visi miestiečiai, KRATC vadovas Š. Reikalas pasiūlė du variantus - visame mieste įrengti apie 150 pusiau požeminių konteinerių ir prisidėti prie Dumpių sąvartyne atsirasiančios atliekų rūšiavimo įrangos įsigijimo.

"Jau kitą pavasarį mieste bus įrengtos keturios demonstracinės tokių konteinerių aikštelės. Jie ir estetiškiau atrodo, ir kvapų neskleidžia, be to, pigesnis yra ir jų aptarnavimas. Miestas galėtų atsisakyti dabar vežėjams priklausančių konteinerių, o tai turėtų šiek tiek atpiginti paslaugą. Aplinkos ministerijos atstovai yra sakę, kad tokių konteinerių įrengimui galima tikėtis Europos Sąjungos paramos. Tad savivaldybei reikėtų skirti tik 15 procentų, nuo preliminarios 4,5 milijono litų sumos ", - sakė Š. Reikalas.

Anot jo, minėtų pinigų užtektų ir pridedant 15 proc. prie Europos Sąjungos fondų remiamo atliekų rūšiavimo įrangos įsigijimo projekto. Tokiu atveju KRATC nebereikėtų skolintis iš bankų ir mokėti palūkanų, kurios turėtų įtakos ir rinkliavos dydžiui.

Priminė ateitį

Vakarykščiame pasitarime taip pat buvo kalbama, kad esant dabartinei situacijai įmanoma peržiūrėti rinkliavos dydžius, juolab kad dabar jau turimi tikslūs duomenys apie susidarančių atliekų kiekius ir rengiama nauja komunalinių atliekų susikaupimo metodika. Ją patvirtinus bus pradėta vykdyti kontrolė - specialistai svers konteinerius prie daugiabučių, įstaigų - ir paskui darys išvadas, kokioms atliekų turėtojų grupėms galima koreguoti rinkliavos dydį.

Tiesa, pasikeitimų galima sulaukti ne anksčiau kai 2013-iaisiais, nes rinkliavą galima keisti tik iki kiekvienų metų liepos 1-osios.

Visgi vicemeras A. Šulcas, priminęs, jog dabartinė situacija dar nereiškia, jog šiemet arba kitąmet pajamų balansas nepasikeis į neigiamą pusę, sakė, jog reikia pagalvoti ir apie tolesnę ateitį.

"Protingas šeimininkas visada turi rezervą. Juolab kad Europos Sąjungos parama atliekų sistemos kūrimui greit baigsis, tad sąvartyną, kuris pildosi greičiau nei prognozuota, turėsime uždaryti ir naują statyti jau iš savo lėšų", - sakė A. Šulcas.

Reziumuodamas pasitarimo metu išsakytas mintis meras V. Grubliauskas teigė, jog bus svarstomi visi išsakyti rinkliavos pinigų panaudojimo variantai ir siekiama, jog jie atneštų maksimalią naudą miestelėnams, sąžiningai mokantiems rinkliavą.