Regionų ateitis: miesteliai-vaiduokliai

Šios tendencijos buvo aptartos praėjusią savaitę Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame susitikime su profesoriumi, ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Trys magnetai

Remiantis 2014-ųjų metų duomenimis, net 40,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) įplaukia iš Vilniaus apskrities. 19,7 proc. BVP sukuria Kauno apskritis, o Klaipėdos - 11,8. Visi kiti miestai nesiekia net 8 proc.

"Šalis pakankamai maža, bet nebegalime kalbėti apie ekonomiškai vientisą Lietuvą. Pas mus yra dvi ekonomikos - sėkminga ir ne. Sėkmingą sudaro 2,5 miesto. Yra regionų, kur pajamų vidurkis vos ne 3 kartus mažesnis negu Vilniuje. Sostinės pajamų vidurkis jau didesnis negu Europos sąjungos. Tai skatina vidinę emigraciją", - sakė socialinių mokslų daktaras R. Kuodis.

Kasmet Lietuvą palieka 40-50 tūkst. gyventojų. Dar 4-5 tūkst. gyventojų atvyksta gyventi į didžiuosius šalies miestus, o didelį procentą sudaro studentai.

Per 7-8 metus kai kuriuos miestus paliko net 20 proc. gyventojų. Įdomu tai, kad ypač stabiliai laikosi Gargždai, kur vis dar gyvena apie 15 tūkst. gyventojų.

"Regionuose mažėja žmonių, tad mažėja ir paklausa. Įmonės vengia investuoti. Atidaryti viešbutį ar kavinę tampa utopiška, nes juos būtų sunku išlaikyti. Jeigu į kaimo parduotuvę staiga ateina 20 procentų mažiau klientų, tai reiškia, kad kasininkės alga kilti negali. Regionai įvaryti į ratą", - teigė R. Kuodis.

Jis neatmeta tikimybės, jog galbūt vėliau lietuviai paliks užsienio šalis. Tačiau nemano, kad jie grįš į Lietuvą, "galbūt žmonės bandys laimę Skandinavijos šalyse ar kitose".

Regionai virsta pensionatais

Pasak profesoriaus, situaciją apsunkina vis daugiau alkoholį vartojančių žmonių. Didėja ir pensininkų skaičius, nes jauni žmonės išvažiuoja į užsienį arba didžiuosius Lietuvos miestus.

"Pensijoms skiriame 2,5 karto mažiau pinigų nei Europoje vidutiniškai. 700 tūkst. pensininkų iš karto atsiduria ties skurdo riba. Taip regionuose auga pensionatai. Kitų šalių pensininkai keliauja, vaikšto į renginius, o mūsų - užsidaro savo trobelėje. Tos pačios kavinės gyvena iš šermenų", - sakė R. Kuodis.

Jo manymu, šiuo metu iš esmės pakeisti situacijos neįmanoma. Ir visa tai dėl demografijos, kurios kreivė Lietuvai palankia kryptimi greitai nenukryps.

"Galbūt situaciją būtų galima išspręsti kuriant darbo vietas tuose pensionatuose. Jiems reikia slaugos paslaugų, sveikatos apsaugos", - svarstė ekonomistas.

R. Kuodžio teigimu, miesteliai virsti vaiduokliais gali jau po 10-15 metų. Kai kurie atsinaujina - stato fontanus, naujina takus. Tačiau viešosios ekonomikos ekspertas abejoja, ar tai pagerins vargstančių žmonių gyvenimo kokybę.

Vaikai - tarsi inkarai

2007 metų liepą įsigaliojo įstatymas, kai vienam iš tėvų buvo mokama šimtaprocentė kompensuojamojo uždarbio dydžio pašalpa, iki kol vaikui sukaks pusė metų. Tačiau pašalpą gavo tik tie tėvai, kurie prieš susilaukdami vaikų per paskutinius 2 metus buvo sukaupę ne mažiau kaip 7 mėnesius stažo ir mokėjo įmokas "Sodrai".

Visgi vėliau pašalpa vis mažėjo. Pasak R. Kuodžio, buvusios Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės iniciatyva "Sodroje" išmušė milijardines skyles. O ir pašalpų efektas buvo laikinas.

"Klausimas, ar tokios išmokos padidina gimstamumą ir perkelia vaikus iš ateities į dabartį. Žmonės reaguoja į finansines paskatas. Pažįstu daug žmonių, kurie keliauja po pasaulį kaip pasiutę ir vaikų net neplanuoja. Jie turi gerus darbus, sako, kam tie inkarai ant kojų", - sakė R. Kuodis.

Pasak jo, kad visuomenė nemažėtų, vidutiniškai turi gimti bent 2,1 vaiko. Šiuo metu regionuose galima ant pirštų skaičiuoti motinas, kurios gali pagimdyti du vaikus.

"Menksta žmonių noras turėti vaikų dėl ekonominių sumetimų. Prieš 100 metų problemos nebuvo, nes vaikai nuo mažens dirbdavo ūkio darbus. Modernioje ekonomikoje, kur žemės ūkio daug nėra, vaikas apie gerą gyvenimą gali galvoti tik mokydamasis iki 25 metų ar ilgiau. O ir mokslas tampa brangesnis. Mes jau nebeturime daug dviejų vaikų šeimų", - nusivylimo neslėpė profesorius.

Jis kaip pavyzdį pateikė gerą Olandijos vaikų priežiūros sistemą, kai moterims sukuriamos sąlygos į darbą keliauti nuo gimdymo praėjus vos mėnesiui.

O štai vokiečiai ypač skatina pirmojo vaiko gimimą. Gimus pirmam, padidėja ir antrojo tikimybė, esą antrą auginti ne taip sunku - galima panaudoti tą patį vežimėlį ir pan.