Raudonas takas verslo migrantams

Iki 2014 metų Lietuvoje buvo išduoti 4272 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams, steigiantiems čia verslo įmones. Tuo tarpu Estija buvo išdavusi 54, o Airija - vos 40 tokių leidimų.

„Lietuva buvo tapusi kanalu iš trečiųjų valstybių į Europą - mūsų teisinės firmos laikino leidimo gyventi išdavimo procesą pavertė savo verslu: už 500 eurų užsienietis galėjo legaliai pakliūti į ES“, - sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis.

2014 metais įstatymas buvo sugriežtintas nuostatomis, kad verslo įmonę įkūręs užsienietis privalo įdarbinti ne mažiau nei 3 Lietuvos piliečius, pats investuoti ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų, o įmonės įstatinis kapitalas būtų ne mažesnis nei 28 tūkst. eurų. Be to, prašyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje toks verslininkas galėjo tik praėjus 6 mėnesiams, kai veikia jo įmonė.

Tačiau šiuo metu Lietuvoje trūksta darbo jėgos ir mokesčių mokėtojų, tad vėl imamasi veiksmų, kurie skatintų užsieniečius atvykti į Lietuvą. Vietoj reikalavimo įdarbinti 3 darbuotojus siūlomas kitas saugiklis - užsieniečio įsteigtos įmonės mėnesinis darbo užmokesčio fondas iki mokesčių būtų ne mažiau kaip 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (daugiau kaip 1500 eurų). Be to, leidimą gyventi Lietuvoje galėtų gauti ir tokių verslininkų šeimos.

Užsieniečiams, ketinantiems užsiimti inovatyviomis technologijomis ir steigti startuolius, parengta dar daugiau lengvatų.

„Jie iš karto galėtų į Lietuvą atvykti su šeima, o jų prašymas gauti leidimą laikinai gyventi būtų svarstomas pagreitinta tvarka, - teigė A.Ažubalis. - Speciali komisija prie Ūkio ministerijos spręstų, ar atvykėlis iš tiesų turi startuolio potencialo. Be to, tokiems asmenims 2 metus nebūtų taikomi anksčiau minėti įmonės įstatinio kapitalo ir darbo užmokesčio fondo reikalavimai.“

Seimui siūloma taisyti ir tokias absurdiškas situacijas, kai, pavyzdžiui, stambaus investuotojo IT įmonės „Barclay’s“ direktorius negali į Lietuvą atsivežti gyventi savo šeimos. Projekte numatoma, kad stambių įmonių, kurių metinė apyvarta siekia 0,5 mln. eurų, vadovų šeimų nariams bus išduodami leidimai gyventi Lietuvoje.

Negana to, atvykėliams nebus jokių kliūčių savo verslams gauti ir Lietuvai skirtą ES paramą.

„Duok Dieve, kad tie žmonės turėtų smegenų generuoti idėjas ir projektus, o teisiniams būdams, kaip gauti finansų iš ES, šis įstatymas neužkerta kelio“, - tvirtino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.

Patvirtinus siūlomas pataisas, Lietuva pagal liberalias nuostatas dėl užsieniečių įdarbinimo pirmautų tarp kitų ES valstybių. Bet ar nepasikartos fiktyvių įmonių bumas kaip prieš porą metų? Ar leisdama užsieniečiams atvykti su šeimomis valstybė neužkraus jų išlaikymo vietos mokesčių mokėtojams?

A.Ažubalis tvirtino, kad tai yra valstybinės priežiūros reikalas: „Visada atsiras tokių, kurie apeina įstatymus - juk net ir JAV migracijos tarnybas įmanoma apgauti. Mūsų priežiūros institucijos turės sekti, kad šie palengvinimai nebūtų suvokiami iškreiptai arba nebūtų bandoma jų apeiti.“

Pataisų rengėjai skaičiuoja, kad tokios įmonės per metus vien „Sodrai“ sumokės apie 7 tūkst. eurų mokesčių. Tai esą pakankama riba, kuri neleis jiems įsitvirtinti valstybės išlaikytinių kategorijoje.

„Dėl stambių investuotojų ar įmonių vadovų šeimų socialinės naštos nebus, - įsitikinęs A.Ažubalis. - Bet kalbant apie smulkius verslininkus - matome, kad dalis jų verčiasi gana suveržę diržus, vadinasi, ir valstybė turės prisidėti prie jų integracinių procesų - sveikatos draudimo ir kt. Juk atvykstantieji į Lietuvą nėra statistiniai vienetai, o žmonės su savo gyvenimo istorijomis.“

Tačiau kodėl Seime, Vyriausybėje nuolat kyla iniciatyvų palengvinti užsieniečių atvykimą, suteikti lengvatų užsienio investuotojams, bet nedaroma nieko, kad Lietuvoje liktų ir mokesčius mokėtų mūsų stambusis verslas, o mūsų jaunieji talentai neišvyktų kurti savo startuolių svetur?

A.Ažubalis įsitikinęs, kad kaltas verslas, nenorintis mokėti darbuotojams normalių algų: „Žmonės išvažiuoja dėl požiūrio ir dėl menkų algų. Tikrai mūsų atlyginimai Europos mastu nėra dideli, o verslas ar bankrutuoja? Nebankrutuoja!..“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“