PVM lengvata šildymui – palikti ar naikinti?

Premjero suburtos darbo grupės ekspertai šią savaitę pateikė mokesčių reformos gaires. Tarp jų ir rekomendacija naikinti PVM lengvatą šildymui. Tiesa, tik nuo 2015 metų, kai turėtų atpigti dujos. Toks siūlymas, atrodo, nesulauks koalicijos partnerių entuziazmo, bent jau sprendžiant iš to, kas buvo deklaruota prieš rinkimus. Negana to, tie patys socialdemokratai dar prieš paviešinant darbo grupės siūlymus Seime įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma dar metams pratęsti 9 proc. PVM lengvatos taikymą centralizuotos šilumos vartotojams ir taikyti ją naudojantiems savo būsto šildymui elektrą, dujas, malkas ar kitokį kurą, kurios šiuo metu nėra. Situacija labai primena tą, kuri susiklostė skalūnų klausimu – vyriausybė vienaip, Seimas – priešingai.

Alytaus rajono Pupasodžio kaimo gyventojas Pranas Karaškevičius ruošia malkas būsimai žiemai. Pats mojuoti kirviu nebepajėgia, tad pasitelkė sūnų ir kaimynus. Žmogus už malkas mokėjo rinkos kainą, be nuolaidų ir lengvatų. Nežinia kodėl visos iki šiol buvusios valdžios laikosi nuomonės, kad tik miestų gyventojai gali lepintis centralizuotai tiekiamos šilumos komfortu ir dar naudotis PVM mokesčio lengvatomis, o neišgalintys – gauti valstybės paramą.

Tačiau vyriausybės sudarytos darbo grupės ekspertai siūlo 9 proc. PVM tarifo lengvatą naikinti ir taikyti bendrą 21 proc. dydį.

„Šilumos lengvata yra iš esmės ydinga, nes ja naudojasi visi, kurie gyvena daugiabučiuose, t.y. neturtingi ir turtingi, turintys 100 kvadratinių metrų ir didesnius butus. Jie irgi papuola į tą pačią kategoriją.

Tuo tarpu tie, kurie šildosi, pavyzdžiui, malkomis kaimo vietovėje, jokių lengvatų negauna. Tai yra ydinga. Šiuos pinigus galime panaudoti tikslingai: toms socialiai remtinoms grupėms, peržiūrėdami jų lengvatas arba rėmimo programas. Juk 200 mln Lt – dideli pinigai. Juos tikslingai perskirsčius galima gauti žymiai geresnį efektą“, – dėstė Vyriausybės darbo grupės narys, Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

„Esu iš tų, kurie daugumos PVM lengvatų atžvilgiu pasisako neigiamai. Nepaisant gerų socialinių tikslų, visoms PVM lengvatoms būdingas labai didelis nutekėjimas, t.y. labai didelę naudos dalį gauna tie, kurie apskritai tos lengvatos neprašo ir tie, kuriems apskritai jos nereikia“, - aiškino „Ernst&Young“ Vidurio Europos padalinio partneris mokesčių paslaugų verslui Kęstutis Lisauskas.

Tuo metu centralizuotos šilumos tiekėjai gąsdina valdžią visuomenės protestais. Jie suskaičiavo, kad vidutinio 60 kv. metrų ploto buto savininkams panaikinus PVM lengvatą šildymo sezonas pabrangtų 200 – 300 litų, todėl ragina vyriausybę palaukti.

„Apie tai kalbėti dabar yra ankstyva. Eilinį kartą  bus priimtas labai greitas sprendimas, atnešiantis socialinę įtampą. Visa tai prisideda prie bendro nepasitikėjimo“, – kalbėjo Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas andrius Janukonis.

Ekspertai teigia, kad skurdžiausi gyventojai PVM lengvatos išvis negauna. Jie už šilumos paslaugas neišgali mokėti, todėl už juos sumoka valstybė. Taigi socialiai remtini vietoje PVM lengvatos šildymui naudojasi kompensacijomis. Praeitą šildymo sezoną tokių gyventojų būta daugiau nei 200 tūkst., valstybės iždas skurdžiausiųjų pašalpoms išleido 144 mln. litų.

Ekspertai sako, kad PVM lengvatos panaikinimas gali paskatinti namų renovaciją – padidėjusios sąskaitos padėtų greičiau apsispręsti didelių būstų savininkus apšiltinti savo namus, o tai gerokai sumažintų šilumos energijos poreikį.

Tad ar tikrai šilumos tiekėjai ragina vyriausybę neskubėti, nuoširdžiaii rūpindamiesi savo klientų gerove?

„Tai reiškia, kad išlaidos šildymui sumažėtų. <...> Jei apšiltintas namas suvartoja apie 30 proc. mažiau šilumos, tai [šilumininkų] pajamos gali kristi netgi 30 proc.“, – skaičiavo Vyriausybės darbo grupės narys, Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Bubnikovas.

„Kalbant apie pačius šilumininkus, manau, kiekvienas prekės ar paslaugos tiekėjas suinteresuotas, kas tai prekei ar paslaugai būtų taikoma lengvata, nes kuo pigesnė paslauga ar prekė, tuo ji lengviau įperkama, tuo mažiau yra „blogų“ skolų“, – aiškino  Vyriausybės darbo grupės narys, „Ernst&Young“ Vidurio Europos padalinio partneris mokesčių paslaugų verslui Kęstutis Lisauskas.

Apie PVM lengvatas ketinome klausti ir vyriausybinės darbo grupės vadovą Stasį Jakeliūną, tačiau nesėkmingai. Jis, kaip ir kiti ekspertai, sutinka, kad ši lengvata naikintina. Tačiau dėl terrminų S. Jakeliūnas tos pačios nuomonės, kaip ir šilumos tiekėjai. O šie spaudžia valdžią luktelėti, kol atpigs importuojamos dujos ir gal būt šiluma.

„Pas mus keturis metus valstybė nedėjo jokių pastangų, kad šios brangios dujos būtų pakeistos į vietinį kurą. Pirmiausiai kalbu apie paramos skirstymą“, – sakė Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

O ta parama, apie kurią kalba S. Janukonis – tai lėšos, kurių reikalauja centralizuotos šilumos tiekėjai, kad katiluose galėtų naudoti biokurą. Kovą vyriausybė šilumininnkams skyrė 40 mln. Lt iš ES paramos lėšų, kurios buvo numatytos pastatų renovavimui. Šie pinigai numatyti Vilniaus ir Kauno šilumos įmonių pertvarkai. Tačiau tai – lašas jūroje. Atsinaujinančių išteklių energetikos strategai kogeneracinių elektrinių plėtrai prašo nei daug nei mažai – 5 mlrd. Lt paramos.

Tuo metu valdantieji sumanė palepinti savo rinkėjus. Ketvirtadienį socialdemokratai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma dar vienerius metus pratęsti 9 proc. PVM lengvatą ne tik centralizuotos šilumos vartotojams, bet ir naudojantiems savo būsto šildymui elektrą, dujas, malkas ar kitokį kurą. Įstatymo pataisų iniciatoriai teigia, kad dėl šios lengvatos į valstybės biudžetą  suplauktų maždaug 150 mln. Lt mažiau. Tačiau Pranas iš Pupasodžio kaimo ir šia valdžios malone jau nebepasinaudos, mat kaimo žmonės įpratę kuru pasirūpinti pavasarį, kai malkos pigiausios.