Bendradarbiavimo sutartis su šalies valdančiosiomis partijomis pasirašiusi Jungtinė profesinė sąjunga, kuri šiuo metu vienija 160 įvairiose įstaigose veikiančių profesinių organizacijų, pastaruoju metu ėmė organizuoti Vakarų Europos šalyse paplitusį derybų su joms atstovaujančiomis valstybės įstaigomis būdą - šakines kolektyvines sutartis.
Trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas aiškino, jog Europos Sąjungos nare esanti Lietuva iki šiol negali darbuotojams užtikrinti europietiškus standartus atitinkančių darbo sąlygų ir konkurencingų atlyginimų.
"Mes manome, kad esame Europoje, todėl turime naudotis ir europietiška atlyginimų sistema. Turi būti konkretūs atlyginimai, konkretus finansavimas. Visi tie veiksmai, kurie krizės metu įvardinti kaip taupymo politika, yra labai grubūs darbo teisės pažeidimai. Pasiektas dugnas. Anksčiau mus šantažavo, kad jeigu jūs nesutiksit su neapmokamomis atostogomis, tai mažinsime darbuotojų skaičių. Dabar darbuotojų skaičius jau yra pasiekęs minimumą. Mes galime aiškiai pasakyti: jokių neapmokamų atostogų kitais metais, jokio darbuotojų skaičiaus mažinimo, etatų mažinimo irgi nebus. Visuose rajonuose tokių veiksmų kontroliavimas bus vykdomas iš mūsų pusės", - teigė A. Dambrauskas.
Profesinės sąjungos pirmininkas teigė, jog jeigu darbuotojus piktinantys veiksmai ir toliau bus vykdomi, rajonuose bus steigiami streikų komitetai.
"Lietuvoje veikia du faktoriai - pinigai arba jėga. Yra senas posakis - nori taikos, ruoškis karui. Jeigu valstybė karo nenori, tai paprastai ji moka kitai kariuomenei", - sakė A. Dambrauskas.
Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Angelė Griškevičienė teigė, jog šio sektoriaus darbuotojai šiuo metu yra labiausiai skriaudžiami, o jų atlyginimai yra mažesni ir už kultūros darbuotojų.
"Jau esame prisistatę dėl derybų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Raštu kreipėmės į ministeriją lapkričio 3 d., o lapkričio 11 d. kreipėmės dėl susitikimo su pačiu ministru. Džiaugiamės, kad apie socialinius darbuotojus kažkas gali imti kalbėti, nes dabar ši sritis yra visiškai užmiršta. Tikimės, kad derybos bus konstruktyvios" - teigė A. Griškevičienė.
Lietuvos kultūros darbuotojų sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus teigė, jog šiuo metu derybas su Kultūros ministerija pradėjusiai kultūros darbuotojų profesinei šakai pradžią Bibliotekininkų profesinė sąjunga, dabar vienijanti du trečdalius visų Lietuvos viešųjų bibliotekų.
"Per šiuos metus pajudėjo ir muziejininkai, kultūros centrų darbuotojai ir netgi teatro darbuotojai. Visi jie buriasi į savo sąjungas. Visos šios sąjungos sudaro bendrą šaką - Lietuvos kultūros darbuotojų sąjungą, kuri rugsėjo 29 d. sudarė Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę Kultūros darbuotojų kolektyvinei sutarčiai ruošti", - pasakojo J. Rimkus.
Jungtinei profesinei sąjungai atstovaujantis teisininkas Feliksas Jucius tvirtino, jog rajonuose gyventojai tampa vis labiau aktyvūs, o prie kultūros ir socialinių darbuotojų pasirengę jungtis transporto įmonėse, sveikatos apsaugos sektoriuje dirbantys žmonės, valstybės tarnautojai ir apsaugos darbuotojai.
"Matome, kad galime po metų ar kitų turėti dar kelias stiprias šakas, jungiančias tūkstančius darbuotojų. (...) Jeigu mes gyvename Europoje, tai ir gyvenkime oriai, europietiškai, o ne taip, kaip dabar, kai 20 metų gyvename viltimis, kad esame Europoje, o europinis atlyginimas ir europinės darbo sąjungos yra kažkur, o mes kažkokioje Afrikoje", - aiškino teisininkas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą