Problemas išspręs užsienio praktika?

"Kultūros fabrike" vykusioje konferencijoje buvo aptartos esamos judumo situacijos Klaipėdoje ir galimybių studijos apie gerąją užsienio darnaus judumo mieste planų patirtį. Darnaus judumo planu norima raginti miestiečius rinktis keliones pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu.

Daug problemų

"Portis" projekto dalyvės Linos Požanovskienės teigimu, mieste yra daug infrastruktūros problemų. Viena jų - didelis trūkumas ryšių su Kuršių nerija. Šiuo metu yra tik dvi veikiančios jungtys - centrinė ir pietinė perkėlos.

"Mieste yra daug teritorijų, kurios dar nėra išvystytos. Tai yra vienas didesnių miesto rekreacinių potencialų", - tikino Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė.

Ji patikino, kad miestas yra numatęs svarbų infrastruktūrinį projektą - aplinkkelį. Juo būtų galima nukreipti sunkiasvores transporto priemones nuo uosto, taip aplenkiant gyvenamąsias teritorijas. Detalusis planas buvo parengtas dar 2015 metais, bet projektavimo darbai - pastrigo.

L. Požanovskienė kaip dar vieną problemą įvardijo miesto gyventojų migraciją į priemiesčius ir šiaurinę miesto dalį, esą žmonės nori geresnės gyvenimo kokybės, žaliųjų zonų.

"Pietinė dalis projektuota prieš daug metų - daugiabučiai unifikuoti, kur automobiliams per ankšta. Tąkart automobilių poreikis nebuvo didelis, o dabar kai kurios šeimos turi bent po keletą", - tikino L. Požanovskienė.

Šiuo metu pietinėje dalyje gyvena 60 proc. žmonių. Didelė dalis darbo vietų - miesto centre. Tai buvo įvardyta pagrindine priežastimi, kodėl kemšasi gatvės.

[CITATA]

Miesto tipiniuose daugiabučiuose nėra sandėlių, todėl žmonės neturi kur laikyti dviračių. Kol kas uostamiestis dviračių saugyklų neturi.

Užsienio praktika

Užsienio šalių patirtį pristatė kitas "Portis" projekto dalyvis Andrius Jaržemskis. Pasak jo, darnaus judumo problema Europoje pradėta linksniuoti dar 2002 m.

Jis neabejoja, kad dyzeliniu kuru varomos transporto priemonės greitai bus išstumtos iš rinkos.

"Pasaulis eina elektrinių priemonių link. Galbūt tokie automobiliai ir autobusai dar nėra įperkami, tačiau jie plinta sparčiai. Belgrade ir Liuksemburge, paskutinėse stotelėse, autobusai įkraunami per 5-9 minutes. Jie ir Klaipėdoje važinės po 10 metų", - tikino specialistas.

Norvegija nuo 1990 m. jau turėjo suformuotą koncepciją skatinti ekologišką transportą. Jį importuojant netaikomi mokesčiai, o perkant naują elektromobilį netaikomas PVM. Taip pat elektromobiliams taikomas mažesnis kelių mokestis, o Lietuva kelių mokesčio apskritai neturi.

Naudotis viešuoju transportu puikiai skatinama Estija - Talinas nusprendė leisti savo gyventojams naudotis viešuoju transportu nemokamai. Miestiečiai naudoja specialią "žalią kortelę", o svečiai perka bilietą už keletą eurų. Išlaidos padengiamos iš sukauptų mokesčių mokėtojų lėšų.

Šveicarijoje keletas miestų tarpusavyje susitarė ir integravo bendrą sistemą - žmogus, nusipirkęs bilietėlį, gali tęsti kelionę pasirinkta transporto priemone.

A. Jaržemskis pabrėžė, kad viešojo transporto problema Klaipėdoje galėtų būti išspręsta tik jam skyrus specialų maršrutą. Jo teigimu, A juosta yra tik tarpinis sprendimas - per kamščius užkimštos ir jos.

Specialistas sutiko su L. Požanovskiene, kad miestui būtina įrengti aplinkkelį.

"Europoje nėra miestų, kur politikai būtų leidę "Akropolio" tipo prekybcentrius statyti miesto centre. Paprastai jie yra statomi toliau nuo centro, yra specialūs žiediniai apvažiavimai", - sakė A. Jaržemskis.

Pasak jo, miesto centre turi būti skatinamas smulkusis verslas, kur žmogus savo prekes galėtų susikrauti į dviračio krepšelį.

"Dabar Lietuvoje įprasta prisikrauti penkis pilnus maišus ir viską sugrūsti į bagažinę. Kad nebūtų kamščių, turi nebūti traukos centrų", - tikino "Smart Continent LT" vadovas.

Konferencijoje buvo užsiminta ir apie Londono projektą, kuriuo norima įrengti metro tipo požeminius dviračių ir pėsčiųjų takus.