"Printo": jauni, ambicingi ir dalyvavę olimpiadoje

Prisilietė prie olimpiados

Vadovas juokėsi, jog, kitaip nei visos pradedančios kompanijos, darbo pradžioje griebėsi didelio projekto - dalyvavo Sočyje vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse. "Printo" komanda pasitikėjimą parodė pagrindinis šios olimpiados rėmėjai "Samsung", kurie kartu su partneriais užsakė didžiulę reklamą ant kruizinio kelto "Princess Anastasia". Šis keltas, įprastai plaukiantis maršrutu Talinas-Sankt Peterburgas (dar sustojantis Helsinkyje, o plaukiant atgal - Stokholme), per olimpines žaidynes buvo nuplukdytas į Sočį ir tapo žaidynių svečių viešbučiu.

Bendrovės žmonėms ant 177 metrų ilgio ir 33 metro aukščio milžino nuo nulio teko padaryti įspūdingo dydžio reklamą - suderinti maketą, spalvas, išspausdinti milžiniško dydžio lipdukus, juos nugabenti iki darbų vietos, užklijuoti ant laivo, o po olimpiados pašalinti.

"Maketus, "test" spaudinius siųsdavome į Pietų Korėją, darbus derindavome telefonu, "Skype", teko kelis kartus vykti į Taliną daryti bandomuosius reklamos montavimo darbus - pasakojo M. Jonuška. - Jau suderinę maketą lipdukus spausdinome 18 parų - pradėjome antrąją šv. Kalėdų dieną, tęsėme per Naujuosius metus - juk jais reikėjo padengti 1 680 kvadratinių metrų plotą. Tai įspūdingas darbas ir bent jau aš Europoje tokio dydžio stendo dar nesu matęs."

Beje, ne viskas vyko sklandžiai - atspausdinus apie trečdalį lipdukų užsakovai sumanė pakoreguoti maketą, tad trečdalį darbo teko iš naujo derinti, perdaryti.

Kadangi darbai vyko žiemą, laivui iš Baltijos jūros keliaujant link Sočio teko ieškoti stotelės, kurioje būtų galima klijuoti lipdukus, mat tam būtina bent 10 laipsnių temperatūra. Buvo pasirinkta Graikija, į kurią iškeliavo 11 žmonių - 2 vadovai bei 9 darbuotojai.

"Teko pamiršti visus asmeniškumus ar konkurencinę kovą - surinkome geriausius Klaipėdos specialistus, tarp kurių buvo tiek partnerių, tiek konkurentų kompanijų darbuotojai. Šis projektas buvo stulbinamas, tad žmones nebuvo sunku įkalbinti, nes, ko gero, daugiau gyvenime tokios galimybės dirbti prie tokio masto projekto, prisiliesti prie olimpinių žaidynių nebepasiseks", - tvirtino M. Jonuška.

Kartu teko vežtis ir aukštalipius, kurie keltuvais padėjo užklijuoti lipdukus. Baigus darbus nedidelė darbininkų dalis liko kelte ir išplaukė link Sočio, kur, esant reikalui, būtų sprendę kilusius nesklandumus. Dar sykį į laivą teko grįžti po kelių mėnesių, kai laivas jau buvo grįžęs į savo įprastinį ritmą, ir pašalinti reklaminę medžiagą.

Jaunimui - tarsi mama

M. Jonuška juokiasi, jog po šio grandiozinio darbo grįžus į Klaipėdą teko sukti galvą, nuo ko pradėti. Skaitmeninė spauda, šiuo metu išliekanti ant bangos, buvo išeitis, tačiau pirmieji klientai neretai kreivai pažiūrėdavo paklausę apie jų patirtį: kaip įmonė, klijavusi fantastiško dydžio reklamą ant kruizinio kelto, dabar gamins vizitines korteles.

"Keltas nebuvo mūsų vienintelis įdomus darbas. Pavyzdžiui, mūsų bendrovė kelerius metus iš eilės kūrė DFDS įvaizdį Jūros šventės eisenoje - automobilį pavertėme į laivą su kaminu, siuvome kostiumus eisenos dalyviams. Vėliau teko paruošti vieno iš ENEOS 1000 kilometrų lenktynių dalyvio automobilį bei komandą (apklijuoti automobilį, pagaminti komandos ir rėmėjų marškinėlius)", - pasakojo "Printo" vadovas.

DARBAS. Vienas pirmųjų "Printo" darbų buvo pats įspūdingiausias - darbuotojams teko pagaminti žiemos olimpinėms žaidynėms skirtą reklamą ant kruizinio kelto "Princess Anastasia". "Printo" nuotr.

Jis pažymi, jog pavyko išauginti spaustuvę, kurioje klientui gali pasiūlyti visas paslaugas po vienu stogu - nuo vizitinės kortelės iki sudėtingų reklaminių iškabų.

"Savo klientams galime pasiūlyti visą reikalingą reprezentacinę produkciją - vizitines korteles, firminius blankus, rašiklius ir katalogus, dalomąją medžiagą. Taip pat užsiimame reklamos derinimu ir jos gamyba - nuo standartinių iki sudėtingų šviečiančių reklaminių iškabų, nepaliekame nuošalyje ir automobilių apipavidalinimo", - pasakojo M. Jonuška.

M. Jonuškos teigimu, galimybė įsigyti visus šiuolaikiniam verslui reikalingus atributus vienoje vietoje - didžiulis privalumas, kurį nuolat skubantys klientai vertina. Juolab kad "Printo" pasitiki tokios kompanijos kaip "Phillip Morris International", "Samsung".

Šiuos darbus "Printo" daro 10 žmonių komanda, kurių amžiaus vidurkis nesiekia nė 30-ies. M. Jonuška neslepia, jog kuria darbo vietas jaunimui, kviečiasi dirbti net patirties neturinčius jaunus specialistus.

"Per metus pas mus dirbo 4 praktikantai, iš kurių du dizaineriai baigę studijas, nors ir neturėję patirties, pradėjo dirbti ir iki šiol dirba čia. Gamyboje taip pat dirba jaunuolis, kuris neseniai baigė profesinę mokyklą", - apie kolektyvą pasakojo vadovas.

Paklaustas, kodėl renkasi jaunimą, "Printo" vadovas atskleidžia, jog, pirmiausia, suteikiant darbo vietą norisi auginti naująją profesionalų kartą, antra - jauni žmonės lengviau pasiduoda mokomi ir "lenkiami".

"Noriu suteikti patirtį. Pats pradėjau nuo nulio ir nieko nežinojau - teko ieškoti, bandyti, perprasti procesus, įvairias šios srities gudrybes. Su laiku atsiranda noras sukauptas žinias perduoti jaunimui, kad jis nespjautų susidūręs su pirmąja bėda, į ją išmoktų žiūrėti kitu kampu ir surastų išeitį. Galbūt tai ir vertybių klausimas - senoliai stebisi ir sako, kad su mumis, vaikais, yra problema - jei jų laikais daiktas sugesdavo, jie remontuodavo, o mes jį išmetame ir perkame naują. Tai yra požiūrio ir vertybių dalykas - kuriame įmonę, kurioje darbuotojai kad ir jauni, tačiau lojalūs, motyvuoti ir pasiryžę tobulėti", - aiškino M. Jonuška.

Visgi vadovas neslepia, jog ir pačiam tenka mokytis bendrauti su šiuolaikiniu jaunimu - pinigai jaunuolių nemotyvuoja, tad ieškoma kitų būdų juos "užvesti" - per pramogas, įvairių švenčių šventimą kartu ir panašiai. Darbo metu kartkartėmis ir balsą tenka pakelti, kadangi, M. Jonuškos teigimu, moralizavimas jaunuolių neveikia.

"Tai karta, kuri turi labai stiprų vidinį pasaulį, ambiciją užkariauti pasaulį ir manymą, jog jie jame yra patys svarbiausi. Kartu su kolektyvu jaunuolius mokome apsižvalgyti aplink - dirbama komandoje, su kuria reikia vienaip ar kitaip sąveikauti. Jei nustojama bendrauti, atsiranda nesusikalbėjimai bei brokas", - sako M. Jonuška ir pripažįsta, jog, kaip ir visur, kartais nueinama ir klaidų keliu. Tačiau svarbiausia, jog iš tų klaidų būtų pasimokoma.

Jo manymu, su jaunimu paprasčiau dirbti, kadangi jie pasiduoda mokymui, o vyresnio amžiaus žmonės, jei "moka kirsti su kirviu", tai davus pjūklą jie vis tiek nori mosikuoti kirviu, nes taip moka geriausiai ir nenori keistis, priimti naujovių. O be noro keistis skaitmeninėje spaudoje nė iš vietos - daug lemia mados, gebėjimas į problemą pažvelgti kitu rakursu, viskas labai dinamiška ir nepastovu.

Kita vertus, jaunimas labai vertina rezultatą.

"Kai žmogus pamato savo rankomis padarytą darbą kur nors mieste, tai tarsi medaus užtepimas ant ego", - šypteli vadovas.