Prieštaringos pajūrio tendencijos

Klaipėdos ir Palangos miestų bei Neringos savivaldybės pagal daugelį rodiklių nepatenka į blogiausiai gyvenančių gretas, o neretai ir užima pirmaujančiųjų gretas. Viena pagrindinių šio regiono problemų - pradelsti mokėjimai, kuriuos lydi išaugusi emigracija. Tačiau šio regiono potencialas, kurį įkūnija uostas, rekreacinės ir turistinės zonos, yra labai didelis, todėl prielaidos ekonominiam pakilimui yra optimistiškos.

Klaipėda - viena iš lyderių

Vienas iš svarbiausių kriterijų, į kurį atsižvelgiama vertinant gyventojų finansinę situaciją ir gyvenimo gerovę - pajamos. 2010 m. III ketv. Klaipėdos savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis "į rankas" buvo antras pagal dydį šalyje ir siekė 1 792 Lt per mėnesį. Tai - beveik dviem šimtais litų viršija Lietuvos vidurkį (1 621 Lt).

Pagrindinė to priežastis: čia įsikūręs jūrų uostas, taip pat Klaipėda patenka į pirmą penketuką pagal ūkio subjektų gausą savivaldybėje. Reiktų atkreipti dėmesį, kad Klaipėdoje dirbantys specialistai išlaikė gana didelį darbo užmokestį ir nepaisant to, jog šalyje algos mažėja, per pastaruosius dvejus metus atlygis už darbą čia netgi šiek tiek ūgtelėjo.

Kadangi didelę visuomenės dalį uostamiestyje sudaro senjorai (pensinio amžiaus gyventojų dalis tenkanti tūkstančiui gyventojų siekia 17,5 proc.), svarbu yra įvertinti ir pensijos dydį. Čia ji, 2009 m. duomenimis, didesnė už vidutinę ir siekia 845 Lt (šalies vidurkis - 811 Lt).

Tuo tarpu apžvelgiant nedarbo situaciją, Klaipėdos savivaldybė atsiduria tarp tų savivaldybių, kuriose situacija kiek geresnė nei vidutiniškai šalyje. Bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis metų pradžioje čia siekė 13,4 proc., tai yra 15 mažiausia rodiklio reikšmė iš visų šalies savivaldybių. Toks rodiklis yra žemesnis už vidutinį nedarbą Lietuvoje (14,4 proc.).

Nors per dvejus metus nedarbas Klaipėdoje augo gana sparčiai (nuo 3,3 proc. 2008 m. iki 8,9 proc. po metų), ilgalaikių bedarbių čia nėra daug. Apie tai liudija Klaipėdos buvimas tarp 10-ies pirmaujančių savivaldybių pagal bedarbių dalį, gaunančių nedarbo išmoką (kiek daugiau nei 20 proc. bedarbių).

Klaipėdiškiai taip pat pasižymi gana dideliu verslumu: 2010 m. pagal įsigijusių verslo liudijimus skaičių 1000-iui gyventojų Klaipėda buvo 13-oje vietoje.

Palanga - versli, bet senėjanti

Palangoje vidutinis darbo užmokestis "į rankas" yra gerokai mažesnis nei uostamiestyje ir atsilieka nuo vidutinio šalyje. Šiame kurorte vidutinis atlygis už darbą tesiekia 1 334 Lt. Palangiškiai taip pat susiduria su didesniu nei vidurkis nedarbu, kuris čia sudaro net 16 proc. (vidutinis 14,4 proc.).

Tiesa, dėl vasaros kurorto specifikos gyventojai aktyviai dirba pagal verslo liudijimus (beveik 81 verslo liudijimas 1000-iui gyventojų, 2 vieta iš visų savivaldybių). Kita vertus, didelis verslo liudijimų skaičius nieko nepasako apie gaunamas pajamas. Turistų ir poilsiautojų srautams ekonominės recesijos metu sumažėjus, tikėtina, jos taip pat sumenko. Tiesa, dabartinių bedarbių finansinė padėtis nėra labai bloga, kadangi daugiau nei 18 proc. jų gauna išmokas ir tai yra daugiau nei šalies vidurkis, kuris siekia 15,1 proc.

Palangos senjorai taip pat negali pasigirdi didelėmis senatvės pensijomis, kurios čia vidutiniškai siekia 804 Lt. Senatvės pensijos klausimas Palangoje yra labai aktualus, kadangi šioje savivaldybėje yra vienas didžiausių šalyje priešpensinio ir darbingo amžiaus gyventojų santykių (9,4 proc., kai šalies vidurkis siekia 8,89 proc.). Tad senėjanti visuomenė čia yra aktualus iššūkis. Jį sušvelnina verslo paplitimas kurorte: pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių 1000-iui gyventojų (38,7) Palanga užima trečią vietą iš visų savivaldybių.

Atskleista Neringos "paslaptis"

Neringos savivaldybė pagal daugelį rodiklių ryškiai išsiskiria tiek pajūrio regiono, tiek visos šalies kontekste. Šioje savivaldybėje sausio 1 d. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis tesiekė 5,7 proc. Tai yra mažiausias nedarbas šalyje, taip pat čia mažiausiai lėšų skiriama socialinei apsaugai, taigi galima daryti išvadą, kad yra mažiausiai nepasiturinčių šeimų, čia yra mažiausiai moksleivių, kuriems reikalingas nemokamas maitinimas mokykloje, čia išduodama daugiausiai verslo liudijimų (151 1000-iui gyventojų), čia yra daugiausiai veikiančių ūkio subjektų (52,6 1000-iui gyventojų).

Tiesa, jei analizuotume įmonių statistiką, pastebėtume, jog Neringoje vyrauja viešbučių ir restoranų verslas, kurio pelningumas ekonominės recesijos metais tikrai neaugo, veikla nesiplėtė. Be to, Neringos savivaldybėje vienas mažiausių pensinio amžiaus ir visų gyventojų skaičiaus santykis. Tiesa, vertinant vidutinio užmokesčio dydžio rodiklį Neringos savivaldybė atsiduria tik 43-ioje vietoje (1 320 Lt). Iš dalies šią tendenciją paaiškina savivaldybės gyventojų verslumas, mat pajamos, gautos pagal verslo liudijimą, neįtraukiamos į darbo užmokesčio statistiką.

Atskleidžiant šių rodiklių išskirtinumo priežastis, reikia pabrėžti, kad statistiniai duomenys šioje savivaldybėje šiek tiek iškreipti. Tai atsitiko dėl to, kad Neringoje yra registruota daug gyventojų, nepriklausančių nuo savivaldybės ekonominės veiklos ir situacijos, nes joje nuolat negyvena ir nedirba. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto Kuršių nerijoje turintys Lietuvos gyventojai deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą. Sakoma, jog iš esmės tik dėl to, kad nereikėtų mokėti įvažiavimo, taršos mokesčių bei turėtų teisę į nemokamą automobilio stovėjimo vietą. Dar viena pastaruoju metu vis dažniau minima priežastis - tikimybė, jog pasinaudoti fiktyvia deklaracija galimybių randa ir tie, kurie vyksta į Kaliningrado sritį, siekdami pasipelnyti iš ten įsigytų pigesnių prekių. Nuolat šie asmenys Neringos savivaldybėje negyvena, tačiau savivaldybėms tenkanti jų gyventojų pajamų mokesčio dalis pervedama būtent Neringai.

Didžiausi pradelsti mokėjimai šalyje

Vertinant ne šių trijų savivaldybių rodiklių skirtumus, o panašumus, pirmiausia į akį krenta gyventojų pradelsti mokėjimai bei emigracija. Pagal vidutinę pradelsto mokėjimo sumą vienam gyventojui absoliuti lyderė yra Palanga (net 15,6 tūkst. Lt), šis skaičius tampa dar įspūdingesnis palyginus su vidutiniu darbo užmokesčiu - vidutinė skola yra net 11,7 kartų didesnė arba, kitaip tariant, siekia beveik vidutinį metų atlyginimą.

Nuo Palangos mažai atsilieka uostamiestis, kur vienam žmogui tenka 8 827 Lt (52 vieta iš 54 savivaldybių), o Neringos savivaldybėje šis rodiklis siekia 4 409 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Palangoje per pastaruosius metus pradelsti mokėjimai augo labiausiai: nuo 2009 m. iki 2010 m. gruodžio jie padidėjo 709 Lt ir pasiekė 1792 Lt vienam savivaldybės gyventojui.

Ieškant tokių didelių įsiskolinimų priežasčių, verta paminėti prieš kelerius metus populiarią tendenciją įsigyti nekilnojamojo turto pajūrio regione. Ekonominės recesijos metu nekilnojamasis turtas - namai, sklypai, butai - daug kam galėjo tapti finansine našta. Šią prielaidą patvirtina tai, kad toliau pagal pradelstų mokėjimų sumą vienam įsiskolinusiam gyventojui rikiuojasi Vilnius, Klaipėda ir Kaunas (atitinkamai 10,4 tūkst., 8,8 tūkst. ir 7,1 tūkst. litų). Šių miestų gyventojai prieš ekonominę recesiją pirko daugiausiai gyvenamojo nekilnojamojo turto, taip pat aktyviai naudojosi išperkamosios nuomos paslaugomis. Tačiau ilgainiui dalis jų susidūrė su finansinėmis problemomis, taigi ir sunkumais mokant privalomus mokėjimus.

Nieko nuostabaus, jog esant tokiai pradelstų mokėjimų situacijai bei paskolų gavėjų skaičiui, regione pastebima didelė emigracija. Klaipėdos miesto savivaldybė atsiduria tarp pirmaujančių pagal emigracijos mastą (10,5 emigranto 1000-iui gyventojų), o į pirmąjį dešimtuką pagal šį rodiklį patenka ir Palanga.

Jei Klaipėdoje emigracija nėra tokia skaudi dėl uostamiesčio potencialo bei didesnės darbo jėgos konkurencijos, tai Palangoje išvykusieji palieka tuščią nišą dėl senėjančios vietos populiacijos.