Prezidentūrai patinka, kad žmonės nepatenkinti

Vakar prasidėjo akcija, kurios metu raginama tris dienas neiti į prekybos centrus dėl esą per didelių kainų. Tokia iniciatyva kilo socialiniuose tinkluose. Tačiau žmonės kažkodėl neraginami boikotuoti įkainius drastiškai pakėlusių komercinių bankų, itin pabrangusių kirpyklų, turgaviečių, kur kainos beveik nebesiskiria nuo parduotuvių, kavinių, kur be dviejų eurų jau nė puodelio kavos neišgersi. O kai kurie politikai ir net prezidentūra puolė naudotis situacija savireklamos tikslais.

Palaiko liežuviais

Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė vakar pareiškė besidžiaugianti iniciatyva kelias dienas boikotuoti prekybos centrus.

„Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi, pilietiška, žmonės reaguoja į tai, kas vyksta, nesėdi namuose ir nesipiktina nieko nedarydami. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, iš tikrųjų manau, kad vyksta teisingas procesas. Ar akcija pasieks tai, ko nori, aš abejoju, ir manau, kad didžioji dalis žmonių apsipirko prieš akciją ir pakentės akcijos metu“, - sakė L.Antanavičienė.

Aiškindama, kodėl maždaug dešimtadaliu pabrango daržovės, prezidentės vyriausioji patarėja kalbėjo ne tik apie sezoniškumo, bet ir augančių vartotojų pajamų įtaką. O kuo didesnė žmonių perkamoji galia, tuo, anot jos, didesnės ir kainos. Tiesa, L.Antanavičienė bent vienu aspektu buvo teisi: dėl boikoto niekas nepasikeis, nes vakar parduotuvėse eilės buvo gal netgi didesnės nei įprastai.

Bankai piktnaudžiauja labiausiai

Komerciniuose bankuose šiuo metu reikia mokėti net už pinigų saugojimą, viešbučių kainos nenukrito net ir smarkiai jiems sumažinus PVM, kirpimasis ir kitos paslaugos brangsta kaip ant mielių, eiti pavalgyti į kavinę neturint 10 eurų net nebeverta. Tačiau žmonės atpirkimo ožiais kažkodėl buvo raginami pasirinkti tik prekybos centrus.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys tam turi gana racionalų paaiškinimą.

„Žmonės kur kas daugiau energijos skiria temoms, kurios juos kasdien liečia. Maisto produktus juk perkame kasdien ir beveik visada prekybos centruose, todėl natūralu, kad tai pastebima daug labiau nei dar didesnis kokių nors paslaugų, kurios mums reikalingos gerokai rečiau, pabrangimas. Jei bankų paslaugos būtų tokios pat svarbios kaip maistas, tai pasipiktinimas jų kainomis, be abejo, būtų dar didesnis, nes brangimas buvo dar didesnis. Tačiau bankų įkainiai užima daug mažesnį vaidmenį žmonių gyvenime nei maistas. Ir žmonės linkę su tuo susitaikyti. Todėl ir nestebina, kad pirmasis masinis vartotojų pasipiktinimas pirmiausia kilo ne bankų ar kirpyklų, kur įkainiai irgi smarkiai šoktelėjo, srityse. Taip, paslaugos brango gerokai labiau, nei kilo kainos prekybos centruose, bet pirmosios mums aktualios ne kasdien ir mes linkę į tai nekreipti dėmesio“, - dėstė K.Kupšys.

Pyktis - nesiaiškinant kaltųjų

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas stebisi, kad visas pyktis nukreiptas į prekybos tinklus, o ne į, pavyzdžiui, perdirbėjus, nors niekas net nesiaiškina, kuri grandis sau užsideda didesnį įkainį. Anot jo, bėda yra ta, kad prekybos centrai nedaug ką daro, kad stengtųsi formuoti gerą savo įvaizdį. O štai bankai tam skiria didžiulį dėmesį. Tačiau jis nesutinka, kad bankų srityje ir be boikoto pavyko išspręsti problemas.

„Atpigusių bankų paslaugų nėra. Lietuvos bankas siūlo patvirtinti savotišką bankų paslaugų krepšelį, tačiau šis apynasris atėjo iš ES. Nesuvesčiau į tai, kad Lietuvos bankas įsiklausė į vartotoją. Komerciniai bankai tik išlošė, o ne pralošė. Lietuvos bankas tik kiek pristabdė įkainių augimą (o per tą laiką, kol vyko stumdymasis, įkainiai spėjo labai išaugti), tačiau apie sumažinimą nėra net kalbos“, - įvertino K.Kupšys.

Dvejopi standartai

Parlamentaras Linas Balsys sako sveikinantis bet kokias iniciatyvas, kilusias visuomenėje.

„Aišku, keista, kad tokios iniciatyvos neorganizuojamos prieš, tarkime, bankus ar turgavietes. Tačiau maistas yra tai, ką žmogus kasdien perka, o į bankus vaikštome ne kasdien. Beje, turguose netvarkos yra dar daugiau, nes ten visos kainos dabar tokios pat, kokios buvo prieš įvedant eurą. Tik ne litais, o eurais. Jei kokia bobutė savo užaugintą ridikėlį pardavinėja nebe po litą, o po eurą - tegul, jai irgi reikia gyventi. Tačiau nepamirškime, kad dideliuose turguose pardavinėja samdyti pardavėjai ir prekiaujama gėrybėmis, užaugintomis užsienyje. O kainos tokios pat kaip parduotuvėse, nors turėtų būti gerokai mažesnės“, - teigė L.Balsys.

Tačiau politiką labiausiai stebina prezidentūros pozicija.

„Aišku, džiaugiuosi, kad prezidentė palaiko daržovių kainų sumažinimą, nes tai į sveikatą visiems, net ir pačiai prezidentei. Tačiau keista, kad ji šįkart palaiko visuomenės iniciatyvą. Juk anksčiau dažniausiai visuomenės iniciatyva nebūdavo palaikoma. Prisiminkime kad ir referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos, kai žmonės aiškiai pasakė tam nepritariantys. Tada prezidentė, pasinaudodama konstitucinės teisės žinovais, bandė įrodyti, kad referendumas yra niekinis. Kitais klausimais, kai reikia pasireklamuoti, prezidentei labai patogu pakalbėti, kad kainos per aukštos ar dar kažkas blogai“, - kalbėjo L.Balsys.

Verslo godumas

Psichologas, rašytojas Vytautas Čepas laikosi tokios pat nuomonės: protesto akcijai prieš prekybos centrus pritariančiųjų daug daugiau nei prieš gerokai labiau pabrangusias paslaugas yra todėl, kad maistas žmonėms reikalingas kasdien.

„Prekybos centrų rinkoje, galima sakyti, yra monopolis. Kai nėra konkurencijos, tai ir nebūtina konkuruoti mažesnėmis kainomis. Tačiau negalima sakyti, kad tik prekybos centrai siekia kuo didesnio pelno. Pas mus beveik visame versle vyrauja godumas. Pavyzdžiui, kirpimas smarkiai pabrango, tačiau algos padidėjo ne visoms kirpėjoms. Gal mes per staigiai perėjome prie laisvos rinkos, todėl visur kalbama tik apie pelną, pelną. Nenorima dalytis su žmonėmis. O štai, pavyzdžiui, Japonijoje, jei žmogus didelę dalį savo gyvenimo atidavė kokiai nors įmonei, išeidamas gauna įmonės akcijų. Pas mus pagarbos žmogui nėra. Galvojama tik apie pelną“, - palygino V.Čepas.

Padėti žmonėms galimybių yra

Psichologo teigimu, jokios akcijos naudos neduos, politikų pritarimas boikotui - dar labiau. O juokingiausiai jam atrodo konservatorių pozicija. Jie kaltina valdančiuosius, kurie esą leido didėti kainoms. O verslas jas padidinti gali, nes išaugo žmonių perkamoji galia. Valdant konservatoriams, buvo vykdoma diržų veržimo politika, todėl verslas kainų didinti negalėjo. Tačiau žmonėms nuo to nebuvo lengviau, nes ir pajamos buvo mažesnės.

„Politikai yra visiški bejėgiai. Jie negali riboti kainų, nes pas mus gi laisva rinka. O ir ES pradėtų aiškinti, kad pažeidžiame ES teisės aktus. Politikai aiškina, kad palaiko boikotą. Bet kas iš to? Ir klaidingai aiškinama, kad blogiausia, jog kainos auga. Blogiausia, kad kainos auga, o algos beveik ne. To nesureguliuosi ragindamas žmones tris dienas neiti į prekybos centrus, nes ketvirtą jie prisipirks už visas dienas. Galima reguliuoti per kitus dalykus. Pavyzdžiui, kai buvau Seimo narys, siūliau pelno mokestį padidinti iki 21 proc., nes trūko pinigų mokytojams. O būtų papildomai surinkta apie 700 mln. litų ir niekas nebūtų nukentėjęs. Nes tokiu dydžiu ne pajamos, o grynasis pelnas būtų apmokestintas. Tai liberalai manęs vos nepakorė. O kai atėjo į valdžią kartu su konservatoriais, iškart tą pelno mokestį, kad ir trumpam, pakėlė. Dingo visas liberalizmas“, - priminė V.Čepas.

Lenda ne į savo daržą

Jam taip pat keista, kad prezidentūra, visą laiką ignoravusi visuomenės iniciatyvas, pastarąją palaiko.

„Visa šita prezidentės ir visos prezidentūros kadencija yra nelogiška. Prezidentūra į tokius boikotus iš viso neturėtų kištis, turėtų bandyti išsiaiškinti, kodėl taip yra. O raginimas boikotuoti yra raginimas žlugdyti verslą. Bet pas mus prezidentūra pirma ką nors pasako, o paskui nieko nebeaiškina. Kaip ir su buvusiu kandidatu į švietimo ir mokslo ministrus Vydu Gedvilu. Pirma pasakė, kad jis netinka, o paskui nepaaiškino kodėl. Pasityčiojo iš Seimo pirmojo vicepirmininko, kuris pagal rangą yra penktas ar septintas valstybėje, o paskui rengia akcijas prieš patyčias. Ar čia yra logikos? Taip ir čia: mes palaikome boikotą. Tai palaikyk ne liežuviu. Atsisakyk pusmečio algos ir atiduok vaikų namams. Arba ragina žmones įsivaikinti. O kodėl pati neįsivaikina? Boikotas... Norima sukelti chaosą valstybėje, nes reikia pakenkti reitingo lyderiams. Visais laikais prieš rinkimus taip elgiamasi. O norėdami pakenkti valdantiesiems ragina pakenkti privačiam verslui. Argi čia prezidentūros funkcija?“ - stebėjosi V.Čepas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“