Premjeras nenori spėlioti, ar šilumos kaina šiemet augs

Premjeras Andrius Kubilius sako nenorįs spėlioti, ar ekspertai, teigiantys, kad šiemet šilumos kainos vartotojams didės, yra teisūs, tačiau pabrėžia, kad tai priklauso ir nuo atskirų savivaldybių sugebėjimo efektyviai tvarkyti šilumos ūkį.

"Aš tikrai nesiimu spėlioti, ar ekspertų spėlionės apie kainų didėjimą yra tikslios. Turiu pastebėti, kad kainos Lietuvoje ir šiuo metu yra gana įvairios. Yra savivaldybių, kurios yra gerai susitvarkiusios su šilumos ūkiais ir kur šilumos kainos yra beveik iki dviejų kartų mažesnės negu maksimalios kainos kai kuriose kitose savivaldybėse, įskaitant ir Vilniaus savivaldybę", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras.

Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad vartotojai laimi ten, kur yra sudaromos galimybės atsirasti konkurencijai tarp įvairių šilumos gamintojų, ir tvirtino, kad Vyriausybė siekia sudaryti sąlygas būtent tokiai konkurencijai.

"Mes ir siekiame visų pirma ilgalaikių permainų šilumos ūkyje, kad tokia konkurencija džiaugtųsi ne tik atskirų savivaldybių gyventojai, bet tuo galėtų pasidžiaugti visi Lietuvoje gyvenantys šilumos vartotojai. Tokios pertvarkos iš tikrųjų yra reikalingos, nepaisant to, kad ekspertai bet kurią mintį apie šilumos ūkio pertvarką vertina iš karto labai kritiškai. Tai leidžia manyti, kad ekspertams atrodo, jog šilumos ūkyje nieko nereikia keisti. Mes taip nemanome", - sakė A. Kubilius.

Prognozuoti, ar šios kadencijos Vyriausybė spės pasiekti norimų pertvarkų šilumos ūkyje, Premjeras nenorėjo.

"Mes matome šilumos ūkyje, kaip ir kituose energetikos sektoriuose, pertvarkas, kurios nėra vienadienės, ir rezultatų pasiekti per vieną dieną tikrai mes nežadame", - teigė Ministras Pirmininkas.

A. Kubilius sakė norintis, kad diskusijos Seime dėl šilumos ūkio reformos prasidėtų dar iki naujo Seimo rinkimų, net jeigu tam reikalingų įstatymų ir nebus spėta priimti.

"Norėtume, kad Seime prasidėtų diskusijos dėl šilumos ūkio pertvarkos įstatymų projektų, suprasdami, kad tokios diskusijos gali trukti ir šiek tiek ilgiau, ir neplanuodami iki Seimo rinkimų tokių įstatymų priėmimo. Bet pati diskusija būtų labai vertinga", - teigė Premjeras.

ELTA primena, jog rugpjūčio 9 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) kreipėsi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, reikalaudama supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu dėl planuojamos šilumos ūkio reformos.

Žiniasklaidoje ministras skelbia, kad, rugpjūtį po atostogų susirinkus Vyriausybei, Energetikos ministerija svarstymui pateiks įstatymo projektą, numatantį atskirti šilumos gamybos ir tiekimo veiklas. Ministras viešai pareiškė, kad dėl šio įstatymo projekto bus "diskutuojama su visuomene, su šilumininkais".

LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis patvirtino, kad šilumininkai iki šiol nėra gavę jokios informacijos apie rengiamos šilumos ūkio reformos tikslus, teisinius, techninius ir ekonominius pagrindus, rengiamų teisės aktų projektų autorius, planuojamą reformos pradžios laiką ir įgyvendinimo laikotarpį, numatomas pasekmes.

"Visai valstybei ir gyventojams svarbios reformos negali būti laikomos paslaptyje. Raginame ministrą atskleisti planuojamą įstatymo projektą šilumos ūkio rinkos dalyviams ir informuoti gyventojus", - sakė A. Janukonis.

Kol kas tik užuominomis žiniasklaidoje anonsuotus A. Sekmoko reformos planus energetikai ir ekspertai vertina skeptiškai. Jie tvirtina, kad gamybos ir tiekimo atskyrimas norimo efekto neatneš ir tik pabrangins šilumą gyventojams.

Šilumininkų teigimu, A. Sekmoko kalbos, esą Lietuvoje planuojama šilumos ūkio pertvarka atitinka trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, prasilenkia su tikrove.

Tai LŠTA asociacijai patvirtino tarptautinės centralizuoto šilumos tiekimo, vėsinimo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacijos "Euroheat&Power" prezidentas Birgeris Lauersenas (Birger Lauersen).

"Trečiasis ES energetikos paketas yra taikomas tik elektros energijos gamybai ir gamtinėms dujoms. Jis netaikomas centralizuoto šildymo tiekimui. Nėra ES teisės aktų, kurie verstų Lietuvą išskaidyti centralizuoto šildymo tiekimo įmones", - sako B. Lauersenas.