Pratęstas leidimas nuodams

„Firmos įrodinėja, kad glifosatas per savaitę suyra, ir vėl rekomendacijos tos pačios - purkšti javus prieš derliaus nuėmimą, nes išdžiovina grūdus. Glifosatas yra veiklioji medžiaga, o vien Lietuvoje registruotos 39 herbicidų rūšys, kur įeina glifosatas. Įsivaizduojate, ant grūdo patenka glifosatas, tokie grūdai net po metų netinka kaip sėklinė medžiaga, nes daigumas užmušamas, - teigė profesorius agrarinių mokslų daktaras Antanas Svirskis. - O į žmogaus skrandį glifosatas gali patekti jau rytojaus dieną po nukūlimo. Europoje ir Lietuvoje glifosatais masiškai purškiami ūkių pasėliai. Vežama tiesiai į malūnus ir kepyklas. Mes žaidžiame su baisia ugnimi.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, leidžiamos maksimalios glifosatų likučių normos produktuose yra skirtingos, pavyzdžiui, greipfrutams maksimali leidžiama glifosatų likučių norma - 0,1 miligramo kilograme (riešutams norma ta pati); apelsinams - 0,5 miligramo kilograme (vynuogėms, bulvėms norma ta pati). Grūdinėms kultūroms glifosatų likučių maksimalios leidžiamos normos yra panašios kaip ir daržovių. Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės, sunku prognozuoti, kada glifosato naudojimas žemės ūkyje apskritai bus uždraustas, „tą sprendžia Europos Komisija, o balsų pasiskirstymas nevienodas“.

Šių metų birželio pabaigoje baigė galioti leidimas Europoje naudoti glifosatą, tačiau Europos Komisija laikinai pratęsė glifosato naudojimą dar 1,5 metų laikotarpiui.

Dangutė MIKUTIENĖ, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė:

- Praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas pažymėjo, kad Lietuvoje nėra pakankamos priežiūros ir kontrolės dėl glifosatų naudojimo mastų. Kokia reali situacija?

- 2015 metų duomenimis, Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų buvo 140 tūkst., iš jų buvo patikrinti tik 1867, tai rodo, kad visiškai netinkami pajėgumai, kad būtų galima užtikrinti kontrolę. Domėjomės, kaip tvarkoma apskaita, tai ūkio subjektai tik geranoriškai pateikia, kiek yra parduodama, - tai čia nori pateiki duomenis, nori ne. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais buvo sunaudotos 126 tonos glifosato veikliosios medžiagos. Tai juk didžiuliai kiekiai.

- Kodėl nėra elektroninės deklaravimo sistemos, kur būtų aišku, kiek į rinką išleista herbicidų ir kiek panaudota?

- Atvirai pasakius, čia matau didžiulę netvarką. Maisto ir veterinarijos tarnyba 2014-2015 metais ištyrė 28 mėginius ir jokių glifosatų nenustatė, bet ką reiškia 28 mėginiai. Žinoma, visų nepatikrinsi, bet turi būti savikontrolė, juk ūkio subjektai duomenis pateikia ir savikontrolei, - čia jau su eksportu susiję. Bet čia, kaip minėjau, toks geranoriškas veiksmas. 2014-2015 metais savikontrolei buvo pateikti 97 mėginiai, čia buvo ekologiški grikiai, rugiai, pašariniai žirniai ir taip toliau. Jokių glifosato likučių nebuvo nustatyta.

- Juk ekologiškuose ir negali būti glifosatų.

- Tai taip. Čia negalima tokiais skaičiais operuoti. Mes komitete ir priėmėme tokį sprendimą, kad kontrolė yra nepakankama. Taigi jei būtų elektroninis deklaravimas, būtų aišku, kiek į rinką ateina glifosatų ir kiek sunaudojama; yra patvirtinti reikalavimai, kada ką galima daryti su glifosatu, tai viską sukontroliuoti galima.

- Padėtis žinoma. Tai kas bus daroma toliau?

- Valstybei narei reikia užtikrinti kontrolę, tai visiškai tinkamas veiksmas ir privalu tai padaryti. Svarbiausias dalykas elektroninė duomenų sistema, kurios dabar net nėra, bet tokia sistema labai palengvintų darbą ir patiems kontroliuotojams. Kaip mes turime elektroninę deklaravimo sistemą mokesčių klausimais, tai čia būtų kitokio pobūdžio deklaravimas, juk kalbame apie kancerogeninės medžiagos naudojimą, o produkciją perka žmonės, tai ūkio subjektai turi būti suinteresuoti, kad produktas būtų saugus.

Apie glifosatą

Glifosatas glicinas - herbicidas, dirbtinai susintetintas korporacijos „Monsanto“ 1970 m. ir nuo 1974 m. pardavinėjamas kaip „Roundup“ - piktžolių naikinimo priemonė.

Cheminis junginys daro poveikį augalų metabolizmui: neleidžia juose susidaryti amino rūgštims, todėl augalas žūva. Glifosatas yra plataus sisteminio veikimo herbicidas, žudantis beveik visus žaliuosius augalus. Pažeisti augalai žūsta per kelias dienas.

Genetiškai modifikuotus augalus, kurie yra atsparūs glifosatui, kuria „Monsanto“, „Bayer“ ir kitos galingos bendrovės. Todėl genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojų plantacijose intensyviai purškiamas glifosatas. Jis naikina piktžoles, tačiau jo likučiai patenka ir į aplinką, su maistu juos vartoja gyvūnai bei žmonės.

2009 metais Aukščiausiasis Prancūzijos teismas pripažino, kad „Monsanto“ melavo teigdamas, kad „Roundup“ yra saugi priemonė.

Glifosatas lemia nenormalų varlių ir vištų embrionų vystymąsi, naudojant daug mažesnes nei ES leidžiamos viršutinės ribos.

Tyrimai atskleidė, kad glifosatas gali sukelti ilgalaikes pasekmes sveikatai, tokias ligas kaip autizmą, vėžį, sklerozę ir alergijas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"