Pradės veikti pirmoji anhidrido kasykla Lietuvoje

Pasak anhidrito kasyklų projektą Kauno rajone šalia Pagirių kaimo plėtojančios bendrovės „Margasmiltė“ atstovo Tomo Bodrijė, tai realiausias susitarimas, leidžiantis imtis projektavimo darbų ir konkrečiai pradėti planuoti požeminės kasyklos įrengimą.

Į kasyklų projektą jau investuota beveik 2 milijonai litų, iš viso požeminių kasyklų įrengimas gali pareikalauti iki 200 milijonų litų investicijų.

Praėjusią savaitę Kauno rajono taryba patvirtino kasyklai reikalingo sklypo detaliojo plano koncepciją, todėl pradėtas techninio projekto rengimas.

Bendrovė „Margasmiltė“ pasirašė susitarimą dėl investicijų su tarptautiniam kalnakasybos konsorciumui atstovaujančia bendrove iš Anglijos. Konsorciumą sudaro bendrovės iš Kanados ir Australijos.

Susitarimas su investuotojais - gera žinia ir Nacionalinei upių transporto plėtros asociacijai, su kuria „Margasmiltė“ pernai pasirašė sutartį dėl anhidrito pervežimo vidaus vandenų keliais.

Planuojama, kad įrengus kasyklas vandens keliais, greičiausiai - Nemunu - iki Klaipėdos ar kito pasirinkto uosto Baltijos jūroje būtų pervežama ne mažiau kaip 300 000 tonų anhidrito. Įsibėgėjus kasybai, šis kiekis gali padidėti iki 800 000 tonų per metus.

„Kauno rajone gali įsikurti bent keturios naujos gamyklos, nes ir Europoje, ir pasaulyje labai paklausi tiek statybos, tiek chemijos pramonės produkcija, pagaminta iš anhidrito.

O Europoje šiuo metu labai populiarus mėlynasis anhidritas, naudojamas apdailai. Manau, kad tikrai atsiras ir apdailos plokščių gamykla“, - teigė verslininkas.

Anhidritas - kalcio sulfatas - mineralas ir nuosėdinė uoliena, 155-790 m gylyje ištisiniu 40-60 m storio klodu paplitęs pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje 12 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.

Arčiausiai žemės paviršiaus gavybai palankiausias anhidrito sluoksnis aptinkamas Kauno-Prienų apylinkėse ir gilėja pietvakarių kryptimi.

Anhidrito kasyba pasaulyje laikoma pati ekologiškiausia kasybos rūšimi. Kloduose nėra pavojingų dujų, pagrindiniai darbai atliekami po žeme, todėl triukšmo ir dulkių pavojaus nėra.

Iškastos ertmės dėl savo unikalios aplinkos bei savybių dažniausiai naudojamos turizmo objektams įrengti.