Politikai žaidžia šilumos kaina

Danas NAGELĖ, "Vakaro žinios"

2014-10-09 14:10

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė, kad šį sezoną šiluma atpigs 42 savivaldybėse, mat atpigo dujos. Šilumininkai gi muša pavojaus varpais, skelbdami, kad dujos ne pinga, o brangsta. Kaip yra iš tiesų ir kas laukia šilumos vartotojų? Apie tai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu.

Pavojaus varpai

Pasak V.Stasiūno, šalies šilumos tiekimo įmonės dujas vėl perka didesnėmis kainomis, nei tai darė vasarą. Dujų brangimo priežastis - augantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu.

„Šių metų birželį šilumininkai už dujas mokėjo 1471 litą/tne (tona naftos ekvivalento, be PVM, su transportavimo mokesčiu), šį rugsėjį kainos pašoko iki 1561 lito/tne. Euro atžvilgiu vis brangstantis doleris ir toliau brangins dujas, o tai neigiamai atsilieps tų miestų, kurių šildymui naudojamos dujos, šilumos kainoms“, - teigė V.Stasiūnas, akcentuodamas, kad biokurą naudojantys miestai pagrindo nerimauti neturi - vietinis kuras ne tik išlieka pigus, bet, palyginti su vasaros mėnesiais, net šiek tiek pinga. „Birželį kainavęs 556 litus/tne, rugsėjį biokuras šilumininkams kainavo beveik trigubai pigiau nei dujos - 550 litų/tne“, - konstatavo V.Stasiūnas.

Keista formulė

Kodėl tada VKEKK skelbia, kad šiluma pigs, nes pinga dujos?

„Nuo šių metų gegužės gamtinių dujų tiekėjai šilumos tiekimo įmonėms atsiuntė naujas sutartis, pagal kurias dujų kaina sumažėjo 17 proc. Ji iš tikrųjų sumažėjo, tačiau dėl kitų parametrų per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį kaina vėl ėmė kilti. Ji dar nepasiekė tos ribos, kuri buvo po sumažinimo nuo gegužės, tačiau po truputį kyla. Formulėje yra įrašytas ir dolerio bei euro kursas. Kadangi dolerio kursas euro atžvilgiu kyla, atitinkamai didėja ir dujų kaina. VKEKK paskelbė, kiek šiluma šiemet atpigs, tačiau čia pat priduria, kad iš tikrųjų neaišku, ar tikrai tokios šilumos kainos išsilaikys, nes tai priklausys nuo daugybės parametrų - kokią dalį dujų bus privaloma pirkti iš terminalo, ar bus grąžinta permoka vartotojams bei šilumos įmonėms, kuri susidarė „Gazprom“ atgaline data sumažinus dujų kainas, ir t.t. Todėl spėti, kiek atpigs šiluma - neįmanoma“, - sakė V.Stasiūnas.

Vietinius nori „išrūkyti“

Pasak jo, permokų grąžinimas (o vien privatiems vartotojams valstybė liko skolinga 130 mln. litų) šią savaitę turėjo būti svarstytas Seime, tačiau seniūnų sueiga šio klausimo nusprendė net neįtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

„Sunku pasakyti, kodėl taip pasielgta. Galbūt Vyriausybė ir Seimas yra suplanavę tuos pinigus išleisti kažkur kitur. O jei pinigai būtų grąžinti, vartotojai šį sezoną vien dėl to galėtų tikėtis šilumos atpigimo maždaug 10 procentų. Visi kalba, kad šiluma turi smarkiai atpigti, bet niekas nesako, kad tai labiausiai priklauso nuo Vyriausybės bei Seimo sprendimų. O paskui sakys: štai, kokie blogi tie šilumininkai, galėjo atpiginti šilumą labiau, bet to nepadarė. Bet mes jau pripratę, kad visą kaltę suverčia mums. Mes pripratome prie kaltinimų, kad niekšai monopolininkai išrašo didžiules sąskaitas, nutylint, kad tos sąskaitos yra kiauriems namams. Slepiama, kad renovuotuose namuose sąskaitos 10 kartų mažesnės“, - piktinosi asociacijos prezidentas.

V.Stasiūnas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, valstybė, įmonės bei privatūs vartotojai šilumos įmonėms jau yra skolingos 278 mln. litų, iš jų vien valstybė bei savivaldybės - apie 90 mln. litų.

„Tuoj prasidės naujas šildymo sezonas, o įsiskolinimai liko beveik tokio paties dydžio, kaip praėjusio sezono pabaigoje, nors šiltuoju metu niekas už šildymą nemoka. Tai - milžiniška suma. Mes gi turime laiku atsiskaityti už kurą, nes numatytos griežtos sankcijos už vėlavimą, didžiuliai delspinigiai. Kai vartotojai su mumis laiku neatsiskaito, mes privalome imti paskolas ir mokėti palūkanas, o dėl to kyla šilumos kainos. O jei dar ir PVM lengvatas šildymui panaikins, tai įsiskolinimus dar labiau padidins, nes butui per mėnesį šiluma dėl to pabrangtų nuo 40 iki 80 litų per mėnesį. O gyventojams tai yra labai didelė suma. Sunku pasakyti, kodėl viskas daroma, kad tik įsiskolinimai didėtų. Galbūt tai yra planas juos privesti prie bankroto, kad jų vietą užimtų skandinavai?“ - svarstė V.Stasiūnas. Skandinavai - tai „Fortum“.

Išeitis - biokuras

Pasak jo, vienintelis būdas patikimai mažinti išlaidas šildymui naudojamam kurui - o kartu ir šildymo kainas - dujų atsisakymas ir visuotinis perėjimas prie vietinio biokuro. Tačiau biokuro plėtra irgi stabdoma.

„Manau, kad ji stabdoma norint dėl tam tikrų priežasčių įtikti kitokio kuro tiekėjams“, - samprotavo V.Stasiūnas.