Planuose - SGD terminalo plėtra

Iki šiol bendrovės Finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas ėjęs M. Bartuška taip pat mano, jog būtina vystyti ir alternatyvias SGD terminalo veiklas.

Galvoja apie paskirstymo stotį

SGD jau kurį laiką naudojamos kaip alternatyva dyzelinui ir kitoms degalų rūšims, tad Europoje veikiantys SGD terminalai investuoja į infrastruktūros plėtrą. Manoma, kad šalia "Klaipėdos naftos" SGD terminalo galėtų atsirasti ir viena pirmųjų SGD paskirstymo stočių Baltijos jūroje, nes rinkos dalyviai aktyviai domisi, ar naujajame terminale bus galimybių SGD perkrauti į autodujovežius, geležinkelio vagonus ar bunkeriuoti laivus Klaipėdos uoste.

Pasak M. Bartuškos, šiuo metu aiškinamasi, kokia būtų reali tokių paslaugų paklausa - paskelbta vieša rinkos konsultacija. Jei paaiškėtų, kad paklausa iš tiesų yra reikiamo lygio, SGD paskirstymo stotis šalia Klaipėdos galėtų būti pastatyta dar iki 2016 m. pabaigos.

Anot M. Bartuškos, šalia Klaipėdos SGD terminalo pastačius SGD paskirstymo stotį, ji suteiktų galimybę aptarnauti klientus visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Preliminariai skaičiuojama, kad tokios stoties pradinis saugojimo pajėgumas siektų iki 10 tūkst. kub. metrų, tad vienu metu būtų galima pildyti bent du autodujovežius. Šis skaičius po rinkos konsultacijų dar gali būti tikslinamas.

Autodujovežiais SGD galėtų būti tiekiamos autobusams ir sunkvežimiams kaip kuras, gamtinės dujos - pramonės įmonėms arba į vietinį paskirstymo tinklą, o išdujintas ir suslėgtas gamtines dujas galėtų naudoti automobiliai ir autobusai.

"Autodujovežiais įprasta dujas vežti 600 kilometrų spinduliu. Jais galima dujas atvežti ten, kur nėra dujų tinklo, bet yra industrinis jų poreikis. Pavyzdžiui, Lenkijos šiaurės rytuose tokiu būdu aprūpinami pramonės objektai, nes ten neprieina magistralinis tinklas", - teigė M. Bartuška.

Jei būtų jaučiamas poreikis SGD gabenti didesniais atstumais, būtų svarstoma galimybė jas perkrauti ir į SGD vagonus.

Žvelgia ir į laivybą

Jau kitąmet Baltijos jūros regionas taps specialia kontrolės zona, kurioje pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas leistinas sieros kiekis laivų degaluose turės būti sumažintas dešimteriopai - iki 0,1 proc. Ekspertų teigimu, laivybos kompanijos bus priverstos naudoti arba gerokai švaresnį dyzeliną, įdiegti sudėtingus valymo filtrus, arba pereiti prie SGD.

Jau nuo Naujųjų metų "Klaipėdos nafta" SGD terminale pradės teikti SGD išdujinimo bei perkrovos į SGD bunkeriavimo laivus arba mažesnius SGD dujovežius paslaugą. Toks "taškas" bus vienas pirmųjų Baltijos regione.

SGD pasikrovę laivai galės plaukti į Švediją, Lenkiją, Latviją, Estiją ir ypač - Suomiją, kur matyti augantis SGD poreikis.

M. Bartuška neatmeta galimybės, kad ateityje ir pati "Klaipėdos nafta" teiks bunkeriavimo paslaugas. Tai, anot jo, priklausys nuo šios paslaugos poreikio.

Manoma, kad iš Klaipėdos būtų galima bunkeriuoti laivus ir į Ventspilio, Rygos bei kitus aplinkinius uostus.

Norint sukurti SGD bunkeriavimo infrastruktūrą, būtinos mobilios SGD talpyklos, SGD bunkeriavimo autodujovežiai arba SGD bunkeriavimo barža.

Parengiamiesiems SGD infrastruktūros plėtros darbams "Klaipėdos nafta" gavo ES finansavimą. Projektavimo ir kiti inžineriniai darbai, darbo saugos ir aplinkosaugos tyrimai kainuos apie 300 tūkst. eurų, pusę jų finansuos ES.

Informacija

SGD Europoje sparčiai populiarėja transporto priemonėse, nes gamtinės dujos gerokai švaresnės nei įprastiniai transporto degalai, be to, transporto priemonėms jos leidžia judėti itin tyliai, o tai labai aktualu sunkiasvorėms mašinoms, važinėjančioms mieste. Lenkijoje - Varšuvoje ir Olštyne - pradėti taikyti bandomieji miesto viešojo transporto sprendimai, pagrįsti SGD technologijomis.
Griežtėjantys ES aplinkosaugos reikalavimai bei švaraus kuro iniciatyvos, anot ekspertų, dar labiau augins dujų, ypač SGD, poreikį.
Dabartiniai vartotojai Lietuvoje sunaudoja apie 8 tūkst. kub. m. SGD ekvivalento per metus. Prognozuojama, kad SGD pradėjus naudoti tarpmiestiniuose autobusuose, žemės ūkio transporte bei įprastuose automobiliuose, jų poreikis gali išaugti iki 15-50 tūkst. kub. m SGD ekvivalento per metus. Tikimasi, kad SGD varomų vilkikų ir autobusų skaičius stipriai išaugs po 6 metų, kai bus įrengta tinkama infrastruktūra. ES Švaraus kuro strategijoje numatyta iki 2020 m. visoje Europos Sąjungoje SGD degalines įrengti kas 400 km.