Pinigai už pieną, kurio nėra

Savivaldybės ir seniūnijos žmonėms, laikantiems karves ir priduodantiems pieną perdirbti, padės užpildyti paraiškas paramai gauti, jei tik, žinoma, ūkininkai sutiks mažinti pieno gamybą. Iš viso numatyti keturi paraiškų rinkimo etapai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad tokia parama turi ir pliusų, ir minusų. Jeigu ūkininkas nuspręs mažinti pieno gamybą, jis galės tiesiog nebešerti karvės soja, kombinuotaisiais brangiais pašarais ir ši iškart duos mažiau pieno.

„Sumažės sąnaudos ir dar išmoką duos, tai didesnė nauda, - sakė J.Talmantas. - O dėl pieno primelžimo, mūsų šalis niekada kvotos nevykdė. Bet esame Europos Sąjungoje, o jos rinka perpildyta pienu maksimaliai. Mes vidaus rinkoje suvartojame tik 45 proc. viso pagaminto pieno. Į trečiąsias šalis pieno išvežti dar negalime.“

Paklaustas, ar normalu, kad nė nevykdydami kvotos vis tiek mažinsime pieno gamybą, ir ar tokia praktika nepakenks įtvirtinant rinkos pozicijas ateityje, J.Talmantas teigė, kad būtina įvertinti, kas mūsų laukia. „Pavyzdžiui, suomiai gamina tiek, kiek jie suvartoja savo rinkoje, ir pas juos pieno kaina yra normali, nors suomiai rėkia, kad jiems blogai. Suomiai iki 5 proc. pieno eksportuoja“, - sakė J.Talmantas, tačiau pridūrė, kad Europos Sąjungos metinis vienos karvės primilžis siekia 8-9 tonas, o Lietuvos - tik 4,7 tonos. Taigi galiausiai reziumavo, kad nereikia laukti Europos Sąjungos išmokų, o dirbti.

Rimantas KRASUCKIS, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius:

- ES siūlo paramą tiems, kas mažins pieno gamybą. Kiek ūkių jau pateikė tokias paraiškas?

- Susidomėjimas yra didelis, ūkininkai aktyviai domisi paraiškos teikimo sąlygomis.

- Koks pasirinkimas ūkininkui norint gauti tokią paramą - mažinti karvių skaičių?

- Nėra ribojama, kur ūkininkas pieną naudos tuo mažinimo laikotarpiu. Jis gali mažinti karvių skaičių ir taip sumažinti pieno gamybą, gali pieną parduoti tiesiogiai vartoti ar pats suvartoti pieną savo ūkyje.

Reikalavimas yra tik vienas - sumažinti pieno pardavimus perdirbti.

- Kokios tendencijos pastebimos, juk Lietuvoje pieno gamyba apskritai mažėja.

- Per 2016 m. sausį-rugpjūtį Lietuvoje pieno buvo supirkta 1,4 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Analizuojant pieno gamybos pokyčius pagal ūkių dydį, pastebima, kad pieno gamybą daugiausia mažino ūkiai, laikantys 1-5 karves.

Taip pat pieno gamyba mažėjo ir ūkiuose, laikančiuose iki 30 karvių. Iki šiol stambūs ūkiai pieno gamybą stengėsi išlaikyti (imant vidutinius skaičius, nes yra ir stambių ūkių, kurie nutraukė pieno gamybą).

Pastaraisiais metais stebimas pieno ūkių ir karvių skaičiaus mažėjimas, tačiau dėl augančio karvių produktyvumo pieno gamyba išlieka stabili.

Manome, kad tokios tendencijos išsilaikys ir ateityje: smulkūs ir neefektyviai dirbantys pieno ūkiai trauksis iš pieno gamybos, o jų vietą užims efektyvūs, intensyvūs pieno gamybos ūkiai. Pieno gamybos apimtis nulems ne ši trumpalaikė parama, o pieno kaina bei pieno gamybos pelningumo rodiklis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“