Pigesnis - nebūtinai prastesnis?

Visi didžiausi Lietuvos prekybininkai pardavinėja ne tik įvairų gamintojų etiketėmis pažymėtą produkciją, bet ir produktus, pažymėtus prekybos tinklo ženklu. Dažniausiai privačia etikete žymimos ištisos prekių linijos. Ši sistema leidžia pirkėjams sutaupyti, mat, teigia prekybininkai, šios prekės yra pigesnės dėl rinkodaros niuansų. Skaičiuojama, jog Lietuvoje privačia etikete pažymėta produkcija yra vidutiniškai 40 proc. pigesnė už įprastą. Palyginus trijų stambiausių maisto produktų grupių gaminius teko įsitikinti, jog prekybos tinklo etikete pažymėtos prekės yra ne tik pigesnės, bet ir savo sudėtimi beveik nesiskiria nuo brangesnių kitų komercinių ženklų prekių.

Pigesnę prekybos tinklų privačiomis etiketėmis paženklintą produkciją teigiamai vertina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai.

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Aurelijos Načienės, prekybos centrai, suteikdami produktams prekinius ženklus ir įvardindami save kaip užsakovą, platintoją ar pardavėją, prisiima visą atsakomybę už produkto saugą, kokybę bei ženklinimą.

Mažesnės sąnaudos - mažesnė kaina

Prekybos centrai daugumos prekių, tokių kaip padažai, konservai, kruopos, makaronai, prieskoniai, kava, arbata, pienas ir pieno produktai ir kt., negamina, bet sudaro sutartis su gamintojais. Tokia sutartimi prekybos centrai įsipareigoja nupirkti iš gamintojo atitinkamą kiekį atitinkamos kokybės produktų. Gamintojas užsitikrina produkto realizaciją, o vartotojui pateikiami produktai, atitinkantys geriausią kokybės ir kainos santykį.

PATARIMAS. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba renkantis maisto produktus vartotojams pataria skaityti ženklinimo informaciją ir rinktis produktus pagal savo poreikį. Stasio ŽUMBIO ("Vakaro žinios") nuotr.

Anot A. Načienės, produkto savikainą sudaro išlaidos produkto žaliavoms, gamybai, rinkodaros, pakuotės kaštai. Jei vienoje iš šių grandžių galima sumažinti išlaidas, tuomet produktas atpinga. Šiuo atveju privačiu prekiniu ženklu pažymėtų produktų pakuotės būna paprastesnės ir prekes reklamuoja patys prekybos tinklai - todėl produktai gali būti pigesni.

"Ekonominio sunkmečio metu vartotojas, ieškodamas gero kainos ir kokybės santykio produktų, tapo racionalesnis. Todėl per kelerius pastaruosius metus prekybos tinkluose išsiplėtė produktų asortimentas, paženklintas privačiais prekių ženklais", - pastebėjo vyriausioji veterinarijos gydytoja.

Jai antrino ir "Maximos" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė. Jos teigimu, privačia etikete žymėtos produktų linijos yra išskirtinės, jų nėra kituose prekybos tinkluose, todėl prekybos tinklai gali sudaryti savo kainodarą ir taip konkuruoti.

"Šių prekių kainodarą mes sudarome patys. Gamintojams mes kaip užsakovai esame patrauklūs, nes užsakome nemažus kiekius visam tinklui - prekės keliauja ir į "Maximos" parduotuves kitose šalyse", - pasakojo O. Malaškevičienė.

Anot "Norfos" atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, skirtumas susidaro todėl, kad privačiomis etiketėmis pažymėtų prekių rinkodaros priemonių sąnaudos yra mažesnės - reikia mažiau reklamos ir pan.

"Pigesnė dešrelė nebūtinai reiškia, kad joje yra mažiau procentų mėsos", - pabrėžė D. Ryliškis.

"Mūsų ženklu pažymėtos prekės - tokios pačios kokybės, kaip ir garsių prekių ženklų. Jos pigesnės dėl to, kad sutaupome rinkodaros ir logistikos išlaidoms. "Rimi" prekės nėra gausiai reklamuojamos televizijoje, kaip garsūs prekių ženklai. Be to, pirkdami prekę tiesiai iš gamintojo sutaupome logistikos, platinimo kaštų, sumažiname tiekimo grandinę", - pasakojo "Rimi" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Gali būti ir perpus pigiau

"Maxima" klientams siūlo kelias privačių prekių ženklų linijas. Kai kurios gimė per sunkmetį, kai atsirado daugiau gyventojų, kuriems aktuali žemesnė kaina. Jiems pateikiami kokybiški produktai už žemesnę nei tos prekių grupės lyderio kainą. Šie produktai vidutiniškai 15-25 proc. pigesni už žinomų prekės ženklų produktus, tačiau jų kokybė, kaip teigiama, nėra prastesnė.

"Privačių prekės ženklų plėtrą esame numatę ir ateinančiais metais, nes klientai vis aktyviau renkasi šiuos produktus. Populiariausių ženklų asortimente turime po kelis šimtus prekių pavadinimų", - sakė "Maximos" atstovė.

"Norfos" įmonių grupei priklauso dešimtis privačių prekės ženklų. Šiais ženklais žymimos kainos ir kokybės santykį atitinkančios bei didžiausią paklausą turinčios prekės. Kainų skirtumas tarp skirtingų gamintojų etiketėmis pažymėtų prekių ir prekybos tinklo produkcijos svyruoja. Pasak D. Ryliškio, nors yra ir išimčių, privačiais prekių ženklais pažymėta produkcija gali kainuoti iki 20 proc. mažiau.

"Rimi" prekiniu ženklu pažymėtų prekių yra apie 500. Taip pat turime ir kitais ženklais pažymėtų privačios etiketės prekių. Iš viso privačios etiketės prekės sudaro apie 8 proc. didžiųjų parduotuvių asortimento. Priklausomai nuo produktų kategorijos, privačia etikete pažymėtos prekės pigesnės nei tokios pat gerai žinomų prekinių ženklų. Tai labai priklauso nuo produktų kategorijos - pienas ar cukrus negali būti ženkliai pigesnis, tačiau, pavyzdžiui, kūno priežiūros produktai gali būti ir perpus pigesni, nors kokybė tokia pat, kaip žinomų prekių ženklų", - pasakojo R. Stanaitytė-Česnulienė.

Vienodai saugūs

"Mūsų tarnyba tikrina maisto produktų saugą, kokybę, atsekamumą, ženklinimo informacijos pateikimą vartotojams. Maisto produktai, paženklinti privačiais prekiniais ženklais, tikrinami kaip ir kiti maisto produktai valstybinės maisto kontrolės metu. Šiems produktams galioja visi teisės aktų reikalavimai, kaip ir kitiems produktams", - pasakojo A. Načienė.

2012 m. nustatyta, kad 90,1 proc. patikrintų gyvūninio ir negyvūninio maisto tvarkymo subjektų veiklą vykdė pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. šiurkščių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Galima teigti, kad Lietuvoje užtikrinama vartotojams tiekiamo maisto sauga ir kokybė. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos institute 2012 m. iš viso buvo atlikta 200 862 įvairių maisto produktų tyrimai, iš kurių mažiau nei 1 proc. neatitiko saugos reikalavimų.

VMVT analizuoja maisto produktų pažeidimus pagal produktų grupes. Vyraujantys maisto produktų pažeidimai - ženklinimo (21 proc.) ir tinkamumo vartoti terminų (63 proc.). 2012 m. rinkoje pagal nustatytų atvejų skaičių tinkamumo vartoti terminų pažeidimų buvo 2 668, ženklinimo - 897, kokybės - 307, laikymo sąlygų - 222.

"VMVT kontrolės patirtis rodo, kad prekybos centrų maisto produktų, pažymėtų privačiu prekių ženklu, kokybė dažniausiai atitinka deklaruojamus rodiklius ir sudėtį", - sakė VMVT atstovė.

Į ką atkreipti dėmesį?

Vartotojams renkantis maisto produktus, VMVT siūlo skaityti ženklinimo informaciją ir rinktis produktus pagal savo poreikį.

"Tarkime, rinkdamiesi pomidorų padažą atkreipkite dėmesį į tai, kiek produkto sudėtyje yra pomidorų pastos. Jei pomidorų padažo sudėtyje nurodyta, kad pomidorų pasta sudaro tik 15 proc. o kitame - 50 proc., tuomet akivaizdu, kad pastarasis yra kokybiškesnis", - sakė A. Načienė.

Maisto produktai nėra skirstomi į rūšis, išskyrus mėsos gaminius, tačiau juos reglamentuoja bendrieji ir specialieji kokybės reikalavimai. Lietuvoje pagaminti mėsos gaminiai skirstomi į rūšis: aukščiausią, pirmą ir antrą.

"Kuo aukštesnė mėsos gaminio rūšis, tuo kokybiškesnės mėsos žaliavos turi būti naudojamos jų gamybai. Aukštesnės rūšies mėsos gaminyje yra daugiau mėsos baltymų (raumeninio audinio) ir mažiau riebalų bei drėgmės. Mėsos gaminiai yra skirtingo terminio apdorojimo ir termiškai neapdoroti. Lyginti reikia to paties apdorojimo mėsos gaminius", - patarė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė.

Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant baltyminių mėsos pakaitalų (pvz. sojos baltymų, kraujo plazmos), maisto užpildų (pvz. krakmolo, miltų, skaidulinių medžiagų) ir mechaniškai atskirtos mėsos. I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų. II rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo jų kiekį nurodyti ženklinimo etiketėje.

"Vartotojai turi rinktis mėsos gaminius ne tik pagal jų rūšį (patartina rinktis aukščiausios rūšies), bet ir pagal jų sudėtį, nes mėsos gaminių skonines savybes nulemia skirtingų rūšių mėsos žaliavos bei kitos mėsos gaminių sudėtinių dalių juslinės savybės", - sakė V. Septilkienė.

Maisto produktai, paženklinti privačiais prekiniais ženklais, tikrinami kaip ir kiti maisto produktai valstybinės maisto kontrolės metu. Šiems produktams galioja visi teisės aktų reikalavimai, kaip ir kitiems produktams. Privačių prekinių ženklu pažymėtų produktų pakuotės būna paprastesnės ir prekes reklamuoja patys prekybos tinklai - todėl produktai gali būti pigesni.

"Mūsų parduotuvėse maisto nėra"

Arūnas Vincentas SAKAS, Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas

Mulkiai mėgsta būti mulkinami. Prekybos centrai naudojasi pirkėjų patiklumu. Pigesnės prekybos centro ženklu pažymėtos prekės yra tas pats, kas akcijos ženklu pažymėtos prekės. Jų tikroji kaina yra gerokai mažesnė, o pirkėjui vis tiek siūloma perdėtai brangi neva pigesnė prekė. Maisto prekių mūsų parduotuvėse iš viso nėra. Pienas nėra pienas, o duona nėra duona. Tai geriausiu atveju tik duonos ar pieno produktai. Apie visokius koldūnus ar blynus iš viso tyliu. Ir niekas apie tai nešneka, nes didieji prekybos tinklai gali nupirkti visus ir viską.

Reikia pamiršti prekybos centrus - gaminti daugiau teisingo, naminio maisto, kurti atskiras bendruomenes, kuriose keičiamasi produktais. Vienas bendruomenės narys užaugina vištų, kitas - bulvių ir panašiai. Tai nesunku padaryti net ir miesto sąlygomis.

"Visi produktai atitinka reikalavimus"

Dalius TRUMPA, UAB "Rokiškio pienas" direktorius

Visi produktai, mūsų įmonės tiekiami į rinką - tiek mūsų pačių ženklais pažymėti, tiek gaminami pagal užsakymą prekybos tinklams - yra saugūs ir atitinka reikalavimus. Negali būti nė kalbos apie jokius chemikalus ar skiestą pieną. Čia vienareikšmiškai. Kita vertus - labai dažnai prekybos tinklai reikalauja pigiausios prekės. Tokiu atveju tas produktas savo kokybe negali prilygti tiems produktams, kurių gamybai mes naudojame brangesnes, kokybiškesnes sudėtines dalis, geresnės kokybės pakuotes ar kitus priedus. Skirtumas yra toks. Priklausomai nuo kainos, už kurią mūsų produkciją perka prekybos tinklai, pateikiame atitinkamos kokybės produktą.

Visiškai vienodų produktų, kurie galėtų būti pažymėti tiek mūsų prekės ženklu, tiek prekybos tinklo, praktiškai nėra. Tai netiktų prekybos tinklams, norintiems turėti savo produkciją, konkuruoti. Aišku, pavyzdžiui, pienas gali būti tas pats, bet ir tai jis skiriasi įpakavimu, pakuotės tūriu ir pan. Stengiamės, kad pirkėjas pasirinktų mūsų prekės ženklą, kadangi jis yra užsitarnavęs pasitikėjimą. Privačia prekybos tinklo etikete pažymėta produkcija - visai kas kita. Vienais metais konkursą gali laimėti viena įmonė, kitais - jau kita. Po tuo pačiu ženklu skirtingu laiku gali slypėti skirtingi gamintojai.

Mūsų gaminamos produkcijos su prekybos tinklų etiketėmis kiekis svyruoja priklausomai nuo skirtingų laikotarpių - prieš krizę tokios produkcijos užsakymų buvo labai sumažėję, prasidėjus krizei žmonės vėl atsigręžė į pigesnius produktus, privačios etiketės populiarumas vėl ėmė augti. Tai taip pat priklauso nuo pačių prekybos tinklų politikos.

Apklausa

Dalia

Pirkdama maistą aš stengiuosi rinktis natūralius, dažnai ir lietuviškus produktus. Žinoma, kiek leidžia kišenė. Leisti sau bet ko negaliu, nes pensija maža, o vyras invalidas. Dažnai perku ir kai kuriuos prekybos tinklų etiketėmis pažymėtus produktus. Pavyzdžiui, kefyrą. Jis niekuo nėra blogesnis nei kiti, brangiau kainuojantys. Juo labiau kad pasiskaičius galima pamatyti, jog jį gamina ta pati pieninė, kaip ir kitu ženklu pažymėtus pieno produktus. Taigi manęs tokios pigesnės prekybos tinklų prekės tikrai neatbaido.

Viktorija

Perkant maisto produktus man svarbiausia yra kaina. Žinoma, atkreipiu dėmesį ir į produktų sudėtį. Prekybos tinklų etiketėmis pažymėtų produktų niekada neperku. Jų etikečių nenagrinėju - jie tiesiog atrodo ne tokie kokybiški, kaip įprastų gamintojų.

Fabijonas

Perkant maistą man svarbiausia kokybė. Sudėtį, žinoma, taip pat norėtųsi atidžiau panagrinėti, tačiau etiketėse labai mažos raidės, sunku įskaityti. Tai sukelia nemažai problemų. Į prekybos tinklų produkciją taip pat pasižiūriu, juk pensininkui svarbu, kad produktas būtų pigesnis. Būtent kaina ir atkreipia dėmesį į šiuos produktus.

Rima

Pirkdama maisto produktus didžiausią dėmesį kreipiu į kainą, gamintoją, galiojimo terminą. Taip pat pasižiūriu ir į produkto sudėtį, nesinori, kad būtų daug vadinamųjų "E". Pagrindinė bėda yra ta, kad sudėtis surašyta labai smulkiai, todėl vyresniems žmonėms reikia vos ne antrų akinių. Prekybos tinklų etiketėmis pažymėtų pigesnių prekių nesu linkusi pirkti. Kažkaip atrodo, jog jie yra prastesni, nors jų sudėtimi atidžiai ir nepasidomiu. Žinoma, pasitaiko atvejų, kad nusiperku kokį vieną ar kitą prekybos centro siūlomą produktą, tačiau tai būna retai.