Pieną gelbės kreditai

Pieną gelbės kreditai

Rusijos embargas, kritusios supirkimo kainos šalies pieno ūkius įstūmė į duobę - per šių metų septynis mėnesius pieno gamintojai gavo trečdaliu mažiau pajamų ir pritrūko apyvartinių lėšų pašarams, kurui, kitoms ūkių reikmėms. Pagalbos ranką tiesia Žemės ūkio ministerija, sutarusi dėl pieno ūkių išskirtinio kreditavimo su 16 šalies kredito unijų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) patikslino galiojančius teisės aktus ir sudarė galimybę pieno ūkiams gauti iki 80 proc. palūkanų kompensaciją už kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti. Taip pat sudaryta galimybė gauti iki 80 proc. garantiją dėl kredito įstaigų teikiamų kreditų.

Pasak ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vyr. specialisto Mariaus Butkaus.

Pretenduoti į lengvatą gali smulkūs ir vidutiniai pieno gamintojai, o būtent jie labiausiai nukentėjo dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų. Šįmet ŽŪM net 38 proc. visos savanoriškos susietosios paramos skiria pieno ūkiams - 23,9 mln. eurų.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditavimo skyriaus vadovas Tomas Valauskas, kreditai pieno gamintojams bus teikiami remiantis atsakingo skolinimo nuostatais ir kiekvieno ūkio padėtis, rizika bei galimybės grąžinti paskolą bus vertinamos individualiai.

Paskolą bus galima gauti ir neužstačius nuosavo turto, o įkeitus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) gautinas išmokas.

„Jei gautinų tiesioginių išmokų pakanka pasiskolinamai sumai, pasirašomas trišalis susitarimas dėl NMA išmokų pervedimo į kredito unijos sąskaitą ir tuomet nereikalaujama turto. Bet jeigu ūkininkas nenori įkeisti būsimų išmokų, jis turi pateikti arba laidavimą, arba kitas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones“, - aiškino T.Valauskas.

Maksimali tokio kredito trukmė - 12 mėn., metinė palūkanų norma - nuo 7 iki 12 proc.

Radviliškio rajone 400 ha ūkį su 300 galvijų, iš jų 160 melžiamų karvių, valdantis ūkininkas Saulius Girdžiūnas „Vakaro žinioms“ sakė turintis reikalų ir su bankais, ir su kredito unijomis.

„Bandau skolintis iš pigesnių bankų - teigė jis. - Pavasarį pragyvenimui paėmiau 75 tūkst. eurų, bet ūkis jau juos prarijo. Dabar kas mėnesį po 20 tūkst. skęstu į skolą... Negali vėluoti mokėti algų samdomiems žmonėms, nes pabėgs, o naujų darbymečiu negausi. Vasarą ruošiami pašarai - reikia pirkti kurą, plėveles, konservantus...“

Ūkininkas tikisi, kad pardavęs javus iki Naujųjų metų dar ištemps, o paskui be kreditų neapsieis. 80 proc. palūkanų kompensavimą jis vertina itin palankiai, mat kredito unijos, kaip ir firmos, tiekiančios į kreditą trąšas, ima kas mėnesį po 0,7 proc. sumos, o metinių palūkanų išeina daugiau kaip 8 proc.

„Mano ūkis per metus 200 tūkst. eurų skolinasi iš firmų. Per banką būtų pigiau - apyvartinėms lėšoms skolinausi su 2,8 proc. palūkanomis. Ir jokio užstato iš manęs neprašė, tik įvertino trejų metų ūkio finansinius duomenis. O kai per kredito uniją pirkau 25 ha žemės, įkeisti teko 75 ha. Dar visokie nepatogumai su notarais, hipoteka - brangiai išėjo, - sakė S.Girdžiūnas. - Galėtų ir unijos, kaip bankai, įvertinusios pajamas iki tam tikros sumos skolinti be užstato. Aišku, išmokas užstatyti galima, bet kam tie formalumai, jei vis tiek žmogus, gavęs tas išmokas, atsiskaitys su kreditorium.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder