Pernai žemiau skurdo ribos gyveno daugiau nei penktadalis šalies gyventojų

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,1 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 13,7 proc., kituose miestuose - 25,1 proc.), kaime - 30,6 proc. Palyginti su 2014 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 2,1 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 1,5 procentinio punkto, kituose miestuose - 3,1 procentinio punkto), o kaime - 5,1 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2015 m. buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2014 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 7,5 proc.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2015 m. sudarė 28,9 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 5,4 procentinio punkto. 18-64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2015 m. siekė 19,5 proc. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2014 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo labai nedaug. Išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas nulėmė pajamų nelygybės didėjimą ir vaikų bei darbingo amžiaus asmenų skurdo rizikos lygio padidėjimą.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2014 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,2 proc., o minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo spalio 1 d. nulėmė jos vidutinio metinio dydžio padidėjimą 3,5 proc. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 12 eurų mažesnės už skurdo rizikos ribą.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2015 m. sudarė 25 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 4,9 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2014 m. buvo 240,3 euro ir sudarė 92,8 proc. skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2015 m. siekė 23,3 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 3,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 3,1 procentinio punkto ir 2015 m. sudarė 21,3 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 47,6 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,5 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,9 proc., tarp bedarbių - 62,3 proc., tarp senatvės pensininkų - 27,6 proc. Palyginti su 2014 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų - 5,6 procentinio punkto, o bedarbių asmenų - sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2015 m. padidėtų iki 28,6 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2014 m. padidėtų nuo 23,3 iki 30,8 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus - nuo 28,9 iki 37 proc.

Baltijos šalyse 2015 m. skurdo rizikos lygis skyrėsi nedaug. Estijoje skurdo rizikoje 2015 m. gyveno 21,6 proc. gyventojų, Latvijoje - 22,5 proc. Palyginti su 2014 m., Estijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,2 procentinio punkto, Latvijoje - padidėjo 1,3 procentinio punkto.