Pernai prekių eksportas išaugo 6,5 proc., labiausiai - maisto bei drabužių ir tekstilės pramonėje

Praėjusiais metais, palyginti su 2012 m., šalies prekių eksportas išaugo 6,5 proc., arba 5,2 mlrd. Lt, iki 84,8 mlrd. Lt. 2013 m. pagal prekių eksporto augimo spartą Lietuva buvo pirma iš Baltijos valstybių: Latvijoje prekių eksportas paaugo 1,5 proc., o Estijoje sumažėjo 2,0 proc. Remiantis VšĮ „Versli Lietuva" eksporto prognozavimo modeliu, šiemet Lietuvos prekių eksportas (išskyrus energetinius produktus) turėtų siekti 69,5 mlrd. Lt ir, palyginti su 2013 m. turėtų augti 6,6 proc.

Pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 2,0 proc., arba 1,0 mlrd. Lt (iki 51,1 mlrd. Lt), o prekių reeksportas didėjo 14,2 proc., arba 4,2 mlrd. Lt (iki 33,7 mlrd. Lt). Eliminavus naftos produktų įtaką, likusių Lietuvos pramonės ir žemės ūkio prekių eksportas 2013 m. per metus išaugo 2,9 proc. Pagal „Versli Lietuva" eksporto prognozavimo modelį 2014 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (išskyrus energetinius produktus) turėtų siekti 35,1 mlrd. Lt ir, palyginti su 2013 m., augti 3,8 proc., o prekių reeksportas (išskyrus energetinius produktus) turėtų siekti 34,4 mlrd. Lt ir, palyginti su 2013 m., augti 9,6 proc.

„Prie augimo, nepaisant importo draudimų, labiausiai prisidėjo maisto pramonės eksportas, padidėjęs 8,1 proc., arba 441,4 mln. Lt, taip pat prie augimo prisidėjo tabako, medienos, guminių ir plastikinių gaminių, baldų pramonės bei miškininkystės ruošos sektoriaus eksportas", - sako „Versli Lietuva" analitikas Nerijus Dovydėnas. - Prasčiausiai sekėsi chemijos pramonei, kurios eksportas sumažėjo net 750 mln. Lt, arba 11,9 proc. Atmetus Rusijos-Ukrainos nežinia kaip pasibaigsiantį konfliktą, 2014 m. vienas iš pagrindinių veiksnių lemsiančių eksporto vertę bus eksporto kainų mažėjimas, ypač trąšų pramonėje, o silpnėjančios Baltarusijos, Rusijos ir kitų NVS šalių valiutos brangins lietuviškus produktus šiose šalyse".

Maisto pramonės eksporto augimui didžiausią įtaką darė pieno pramonė, kurios eksportas sudaro apie trečdalį viso maisto pramonės eksporto. Pieno produktų eksporto vertė 2013 m. palyginti su 2012-aisiais, augo 8,4 proc., arba 148,8 mln. Lt, iki 1,9 mlrd. Lt. „Augimas būtų didesnis, jeigu ne Rusijos draudimas importuoti pieno produktus. Pavyzdžiui, 2013 m. 1-9 mėn. duomenis palyginus su 2012 m. 1-9 mėn. duomenimis sūrių ir varškės eksporto augimas sudarė 11,2 proc., arba 74,8 mln. Lt, tuo tarpu lyginant metinius duomenis, šios kategorijos produktų eksportas mažėjo 40,9 mln. Lt, arba 4,4 proc., taigi paskutinis ketvirtis, kai galiojo Rusijos draudimas, panaikino visą sūrių ir varškės eksporto augimą, - teigia N. Dovydėnas.

Drabužių ir tekstilės pramonės eksportas 2013 m., palyginti su 2012 m., išaugo 8,8 proc., arba 182,7 mln. Lt, iki 2,27 mlrd. Lt. Tekstilės ir drabužių pramonės atstovams 2013 m. buvo geri, ypač antrasis pusmetis, labiausiai augo lengvų viršutinių drabužių bei namų tekstilės bei patalynės eksportas.

Remiantis „Omniteks" atstovų pateikta informacija, pastebimi keli veiksniai, kurie daro įtaką drabužių pramonės šakos eksportui: visų pirma keičiasi mados tendencijos, t.y. mažėja klasikinio stiliaus drabužių paklausa ir auga laisvo, sportinio stiliaus drabužių rinka; antra, ekonominiai veiksniai - išaugusios Azijos gamintojų sąnaudos, vis dar suvaržytos finansų rinkos Europoje, lemia tai, kad smulkėja užsakymai, taip pat reikalaujama greitesnių užsakymo įvykdymo terminų, vidutinis pristatymo terminas 4-8 savaitės. Šie veiksniai lemia, kad vis daugiau gamybos užsakymų tenka tiems Europos gamintojams, kurie sugeba greitai ir lanksčiai vykdyti užsakymus, būtent tuo ir pasižymi Lietuvos kompanijos. Trečias ne ką mažiau svarbus veiksnys, tai - gamybinių pajėgumų didinimas, apie kuriuos būtų pats metas pagalvoti.

2013 m., palyginti su 2012 m., prekių eksportas augo ne visomis Lietuvos eksporto plėtros strategijoje nurodytomis šalių grupių kryptimis. Į tradicinę Rytų rinką prekių eksportas didėjo 12,1 proc., arba 2,6 mlrd. Lt, į kitų šalių rinką augimas buvo spartesnis (23,1 proc.), tačiau kiek mažesnis absoliučia reikšme (1,9 mlrd. Lt), į namų rinką eksportas didėjo tik 4,0 proc., arba 0,9 mlrd. Lt, o į likusių ES šalių rinką eksportas šiek tiek sumažėjo 0,7 proc., arba 0,2 mlrd. Lt.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2013 m., palyginti su 2012 m., daugiausiai augo į kitų šalių rinką (27,2 proc., arba 1,6 mlrd. Lt, daugiau), 4,3 proc., arba 0,7 mlrd. Lt, augo į namų rinką, eksportas į tradicinę Rytų rinką išliko 2012 m. lygyje (0,2 proc., arba 10,4 mln. Lt, daugiau), o kitų ES šalių rinką sumažėjo 5,4 proc., arba 1,2 mlrd. Lt.