Pernai lietuviai išgėrė mažiau nei užpernai

2009 m. vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išgėrė 10,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas - 12,8 litro absoliutaus alkoholio. Tai yra atitinkamai 0,5 ir 0,7 litro mažiau nei 2008 metais. Sumažėjo ir sergamumas alkoholine psichoze bei nelaimių, susijusių su alkoholio vartojimu, skaičius.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. buvo pagaminta 1,0 mln. dekalitrų spirituotų alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2008 m., jų gamyba sumažėjo 32,7 procento. Per 2009 m. vynuogių vynų ir vermutų gamyba sumažėjo 35,3 procento ir sudarė 0,5 mln. dekalitrų. Vaisių ir uogų, sidro, putojančių ir kitų fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 7,9 procento ir sudarė 3,7 mln. dekalitrų. Daugiausia pagaminta alaus - 27,6 mln. dekalitrų, tačiau, palyginti su 2008 m., jo gamyba sumažėjo 6,9 procento.

Negalutiniais duomenimis, išaugo vyno (28,6 proc.) ir alaus (2,3 proc.) importas bei vyno (1,6 proc.) ir fermentuotų gėrimų (2 kartus) eksportas. Kitų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas sumažėjo.

2009 m. parduota 3,3 mln. dekalitrų spirituotų gėrimų, tai 559 tūkst. dekalitrų (14,3 proc.) mažiau nei 2008 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6,2 mln. dekalitrų, tai 69 tūkst. dekalitrų (1,1 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus - 26,6 mln. dekalitrų, tai 40 tūkst. dekalitrų (0,2 proc.) mažiau nei 2008 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2009 m., palyginti su 2008-aisiais, padidėjo 9,2 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė 2009 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. Taip pat įtakos turėjo 2009 m. padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Ypač brango spirituoti alkoholiniai gėrimai, tačiau jų kainos kito nevienodai: degtinė pabrango 14,8 procento, trauktinės - 14,5, viskis - 10,4, likeriai - 9,2 procento.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2009 m. dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 835 asmenys, tai yra 382 asmenimis mažiau nei 2008 m. Alkoholinė psichozė dažniau diagnozuota kaimo gyventojams: 100 000 kaimo gyventojų teko 40 naujų alkoholinės psichozės atvejų, miesto - 25. 2009 m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,5 tūkst., 100 000 gyventojų teko 104 sergantieji. Palyginti su 2008 m., sergamumas alkoholine psichoze sumažėjo.

2009 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 35 neblaivūs asmenys - 40 asmenų mažiau nei 2008 m. Kelyje iš darbo (į darbą) nukentėjo 6 neblaivūs asmenys, tai yra 4 asmenimis mažiau.

Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1019 žmonių - 456 žmonėmis mažiau nei 2008 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (46,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,6 proc.). Palyginti su 2008 m., mirusiųjų nuo alkoholinės kardiomiopatijos skaičius sumažėjo 1,8 karto, nuo alkoholinės kepenų ligos - beveik trečdaliu, dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu - ketvirtadaliu. 2009 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo triskart viršijo moterų.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. ištirta 5,6 tūkst. nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų, jos sudarė 15,2 procento visų ištirtų nusikalstamų veikų.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. užregistruoti 405 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas devintas užregistruotas įvykis. Juose žuvo 45, sužeista 517 žmonių. Iš visų kelių eismo įvykių, kilusių dėl neblaivių asmenų kaltės, 300 sudarė neblaivių vairuotojų sukelti įvykiai, kuriuose žuvo 37 žmonės, o 409 buvo sužeisti. Palyginti su 2008 m., iš viso neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 269 (39,9 proc.), iš jų neblaivių vairuotojų - 209 (41,1 proc.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2009 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 6,2 tūkst. girtaujančių šeimų, tai 0,5 tūkst. (7,5 proc.) mažiau nei 2008 m.