Permokame ir į ES biudžetą

Respublika.lt

2015-05-10 21:04

Kartais nepasiteisinęs optimizmas - tik į gera. Prastėjant Lietuvos augimo prognozėms, didėja tikimybė, kad sumažės mūsų šalies įmokos į ES biudžetą. Ne vieną įmokėtą milijoną eurų susigrąžinome ir pernai, kai realus mokesčių surinkimas nepateisino prognozių.

Anksčiau prognozuota, kad šiemet Lietuvos įmokos į biudžetą sudarys 416,8 mln. eurų, arba 25,3 mln. eurų daugiau nei 2014 m. Tačiau gali būti, kad mums teks įmokėti mažiau, mat anksčiau skelbtos EK ekonomikos augimo prognozės Lietuvai buvo per daug optimistinės.

Antradienį EK savo pavasario prognozėje paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,8 procento, o ne 3 proc., kaip prognozuota anksčiau.

Kaip aiškina Finansų ministerija, valstybių narių įmokų į ES biudžetą tikslinimas gali būti atliekamas kelis kartus per metus, atsižvelgiant į kelis veiksnius: bendro ES biudžeto dydžio kitimą, patikslintas valstybių narių ekonominių rodiklių prognozes, kitų ES biudžeto pajamų pokytį.

„Europos Komisija perskaičiuoja valstybių narių įmokas ES Tarybai ir Europos Parlamentui patvirtinus kiekvieną tų metų ES biudžeto taisomąjį biudžeto projektą. Taip pat kiekvienų metų pabaigoje yra atliekamas įmokų patikslinimas („balansai“), įvertinant valstybių narių faktinę statistinių rodiklių atitiktį prognozėms. Beje, permokos nėra grąžinamos valstybėms narėms, tiesiog ta suma yra sumažinamos jų įmokos“, - dėstė už šalies finansus atsakinga institucija.

Tiesa, anot ministerijos, vienareikšmiškai teigti, kad Lietuvos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) augimo prognozės sumažinimas lems mažesnes Lietuvos įmokas į ES biudžetą, esą negalima. „Lietuvos įmokos dydis priklauso ne tik nuo Lietuvos BNP, bet ir nuo kitų valstybių narių BNP. Taip pat Lietuvos įmokai įtaką daro tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių narių galutinio vartojimo išlaidų pokytis, kuris naudojamas apskaičiuojant kitą įmokos dalį - PVM nuosavą išteklių“, - aiškina Finansų ministerija.

Beje, jau tapo įprasta, kad įmokų į ES biudžetą perskaičiavimas tarp šalių sukelia nemažai aistrų. Pavyzdžiui, pernai Briuselio reikalaujamą priemoką ginčijo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Deividas Kameronas (David Cameron). EK buvo nurodžiusi britams į ES biudžetą papildomai sumokėti 2,1 mlrd. eurų, mat paaiškėjo, kad mokesčių Didžiojoje Britanijoje surinkta kur kas daugiau, negu prognozuota.

Tuo metu Lietuvai 2014 metų įmoka sumažėjo 22,5 mln. litų (6,52 mln. eurų). Iš viso į ES biudžetą už 2014 m. Lietuva įmokėjo 1410,9 mln. litų (408,6 mln. eurų).

Lietuvos ekonomikai augant, įmokos į ES biudžetą kasmet didėja. Ekonomistas Jonas Čičinskas atkreipia dėmesį, kad artėja laikas, kai Lietuvos indėlis į ES biudžetą didės, o jai skiriama parama mažės.

Štai jau skirstant ES paramą 2014-2020 metų laikotarpiui, Lietuvai grėsė gauti daug mažiau, nes ją norėta iš mažai išsivysčiusių šalių grupės, kurios išsivystymo lygis pagal BVP vienam gyventojui skaičiuojant ir realią perkamąją galią nesiekia 75 proc. ES išsivystymo lygio, perkelti į besivystančių ES šalių grupę. Pastarajai priklauso valstybės, kurių išsivystymo lygis siekia nuo 75 iki 90 proc. ES vidurkio.

J.Čičinsko nuomone, valdžia neturėtų pamiršti fakto, kad pasibaigus šiam finansiniam laikotarpiui svarbus Lietuvos pajamų išteklius - ES parama - gali sumažėti.

„Kas bus po 2020 metų, žinoma, niekas rimtai negalvoja. Politikai turbūt galvoja tik apie ketverių metų laikotarpį, kol yra išrinkti. O daugiau viskas yra trumpalaikiai planai. Strategijos, studijos, be abejo rašomos, bet jos guli stalčiuose ir mažai kas į jas kreipia dėmesį“, - kalbėjo ekonomistas.

Tiesa, jis akcentuoja, kad iškart iš Lietuvos paramos niekas neatims, ji turėtų mažėti nuosekliai.

„Dažnai vis kas nors pakalba, kad jau viskas, kad jau paskutinis finansinis laikotarpis, kai duoda paramą, o vėliau nebegausim. Bet taip nebus - viskas aukštyn kojomis tikrai taip greit neapsivers. Faktas, kad ateityje nebebūsime remiami kaip skurdi atsiliekanti šalis. Juolab kad dabar yra prie ES prisijungusi Kroatija, gal po 2020 metų prisijungs ir Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija. Tada joms bus nukreipta daugiau paramos.“