„Šios šventės metu žmonės lanko artimuosius, vyksta į kitus miestus ar kaimus, tad perka lauktuvių, skanumynų, dėl to padidėja ir maisto produktų pardavimai. Ypač tada, kai ši šventė sutampa su ilguoju savaitgaliu. Bet tai tikrai nėra nei antrosios Velykos, nei Kalėdos“, – teigia R. Stanaitytė-Česnulienė.
Prekybos centro „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis sako neabejojantis, kad maisto produktų šiomis dienomis nuperkama daugiau: „Artėjant Vėlinėms jaučiamas konditerijos gaminių paklausos augimas. Lyginant su praeitos savaitės pardavimų duomenimis, šią savaitę saldžių vyniotinių pardavimai išaugo beveik 20 proc., o tortų – 8 proc. Tam įtakos turi ir artėjantis ilgasis savaitgalis, kurio metu pirkėjai turės daugiau laiko aplankyti artimuosius ar draugus. Saldūs pyragai ir tortai yra viena populiariausių prekių, kurias pirkėjai renkasi vykdami į svečius.“
Tuo metu „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė sako, kad maisto produktų pardavimai prieš šią šventę neišauga: „Tai yra susikaupimo šventė, žmonės tiesiog lanko artimųjų kapus. Maisto produktų pardavimų prasme šios dienos neišsiskiria iš įprastų savaitgalių.“
Anot prekybos centrų atstovų, šiuo metu labai išauga moliūgų, dažniau naudojamų kaip Helovino šventės dekoracijų, pardavimai.
Pasak religijotyrininko Pauliaus Subačiaus, tiek padidėjęs maisto produktų pardavimas prekybos centruose, tiek žmonių įprotis šios šventės metu susėsti prie stalo – natūralus.
„Kaimo tradicijose būdavo įprasta visai šeimai susėsti prie stalo ne tik šventinėmis dienomis, o Visų šventųjų diena buvo viena tų, kurių metu žmonės buvo raginami nedirbti, todėl jie pasigamindavo geresnio maisto. Moderniam žmogui jau yra sunkiau suprantamas toks visos šeimos, giminės susėdimas prie stalo be specialios progos, todėl susitikę Vėlinių dieną jie susėda papietauti“, – teigia P. Subačius.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą