Per šalį nuvilnijo bankrotų banga

Padaugėjo šeštadaliu

Skaičiai sunerimti verčia ir dėl to, kad 2013 m. pirmojo ketvirčio bankrotų skaičius yra vis dar dvigubai didesnis už stabilios ekonomikos metus (2006-2007 m.). O ir politikai jau seniai paskelbė ekonominės krizės pabaigą.

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia bankroto procesų pradėta įmonėms, užsiimančioms didmenine ir mažmenine prekyba (27,7 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla (16,8 proc.), statyba (14,7 proc.), transportu ir saugojimu (10,1 proc.), apdirbamąja gamyba (9 proc.), profesine, moksline ir technine veikla (6,1 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis (5,8 proc.).

MMA didinimas nekaltas

Deja, Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Svajonė Alunderienė „Respublikai“ tvirtino, kad minėta institucija neturi jokios informacijos, su kokiais sunkumais susiduria įmonės, nes tuo nesidomi. Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus irgi nesiėmė vertinti, kodėl pasipylė tiek daug bankrotų, tik užtikrino, kad tai visiškai nesusiję su minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimu nuo 850 iki 1000 litų.

„Sunku pasakyti, kokios priežastys lėmė bankrotus, mes to neanalizavome. Kažkaip nesijaučia, kad aplink būtų tiek bankrotų. Reikėtų gilesnių priežasčių ieškoti. Tačiau MMA padidinimas prie to prisidėti negalėjo, juk mes kalbame tik apie padidinimą 150 litų. Tai tikrai negalėjo nulemti tokio bankrotų skaičiaus“, - sakė V.Sutkus.

Lėmė augančios kainos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius tvirtino, kad MMA padidinimas visgi buvo viena iš priežasčių, kodėl padėtis, ypač smulkesnėms įmonėms, pasunkėjo. Tačiau esą buvo ir dar svarbesnių priežasčių.

„Nedrįsčiau teigti, kad vien dėl MMA padidinimo bankrotų padaugėjo. Tai, be abejo, irgi turėjo įtakos, tačiau labiausiai padėtis pablogėjo dėl elektros energijos kainų didėjimo, dujų, šilumos, kuro pabrangimo. Ypač tai buvo aktualu pramonės įmonėms, gamybai, nes energetiniai resursai labai pabrango“, - konstatavo J.Guzavičius.

Dirbti neapsimoka

Pramonininkų atstovas atkreipė dėmesį į vieną paradoksą: bankrutuojančių įmonių sparčiai padaugėjo, tačiau tuo pat metu Lietuvos darbo birža paskelbė, kad gegužę įregistruotas didžiausias laisvų darbo vietų skaičius. Be to, jau du mėnesius darbo paklausa lenkia pasiūlą: gegužę darbo pasiūlymų įregistruota 1,7 karto daugiau, nei kreipėsi bedarbių. Negana to, darbdaviai įregistravo rekordinį 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų skaičių per visą darbo biržos veiklos laikotarpį. Tai 47 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Tokia situacija susiklostė dėl pašalpų sistemos. Juk nėra normalu, kai įvairios lengvatos skatina neturėti daug pajamų. Numatyti pajamų dydžiai, kurių neviršijus valstybė kompensuoja dalį komunalinių išlaidų, moka pašalpas. Žmonės nesuinteresuoti dirbti legaliai. Todėl jie dažnai prašo legaliai mokėti minimalią algą, o likusią dalį - vokeliuose. Jei jau nebe tik darbdavys siūlo nelegalų sandorį, bet ir darbuotojas to nori, tai šešėliniam verslui klestėjimo sąlygos yra puikios. Deja, valstybė, sugriežtinusi pašalpų mokėjimo tvarką, neprivertė geriau dirbti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos darbo inspekcijos. Todėl tiek laisvų darbo vietų ir atsirado - žmonės nenori dirbti, nes netektų lengvatų“, - paaiškino J.Guzavičius.

Bankai užsuko paskolų kranelius

Buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė įvardijo vienintelę priežastį, kodėl galėjo padaugėti užsidarančių įmonių.

„Kai buvau ministrė, smulkieji verslininkai labiausiai skundėsi dėl ribotų galimybių prieiti prie bankų kreditų. Man visada keldavo klausimą dėl paskolų refinansavimo, nes jie negalėdavo pasinaudoti ES parama, negaudavo paskolų. Deja, šitų žingsnių nespėjome žengti, nors buvome juos numatę“, - sakė B.Vėsaitė.

Romualdas TRUMPA, „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas:

Bankrotas yra ilgas procesas, o ne kelių mėnesių reikalas. Bankrotų 2011 m. sumažėjo dėl to, kad kreditavimas per krizę, 2010-2011 metais, buvo „atsigulęs į dugną“. O 2012-2013 metais įmonės aktyviau pradėjo taikyti atidėtą apmokėjimą ir su laiku neatsiskaitančiomis įmonėmis ėmė elgtis griežčiau.

Bankrotus lemia besitęsiančios problemos iš ankstesnių laikų. Čia galime kalbėti apie kai kurias statybos ir transporto įmones, kurios nukentėjo per krizę.

Antra - reiktų pasakyti, kad tuose sektoriuose, kuriuose steigiasi daugiau įmonių, daugiau ir bankrutuoja.

Trečia, bankrotų priežastis yra sąnaudų padidėjimas. Manęs dažnai klausia, ar minimalios algos padidėjimas turėjo įtakos bankrotų skaičiui. Galiu pasakyti, kad ten, kur mokamos didelės algos, nebuvo jokios įtakos. O jei kalbame apie mažas kaimo parduotuvėles, bankrotų skaičiaus augimas pastebimas. Minimalios algos padidėjimas pastūmėjo šias įmones anksčiau užsidaryti, nors jos ir iki tol dirbo neefektyviai, buvo per plauką nuo užsidarymo.