Per pusmetį - beveik 20 milijonų tonų krovinių

Klaipėda yra vienintelis Baltijos šalių uostas, kuriame krova per 5 šių metų mėnesius augo. Lietuvos uostas yra antras visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje po Rusijos Primorsko, per kurį eksportuojami daugiausia naftos produktai, krovos apimčių augimo atžvilgiu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, taip yra todėl, kad pas mus labai mažai kraunama Rusijos tranzitinių krovinių. Kaimyniniuose uostuose mažėja naftos produktų ir anglies krova.

Geriems rezultatams didžiausios įtakos Klaipėdos uoste turėjo skystųjų krovinių apyvarta. Labiausiai krovinių apyvarta šių metų pirmą pusmetį didėjo UAB Krovininių terminale - beveik 54 proc., jis per pusmetį perkrovė 809 tūkst. t (tai šio terminalo rekordas); AB "Klaipėdos nafta" - 35 proc. (galimas daiktas, kad ji per metus perkraus daugiau kaip 8 mln. t) ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" - 44 proc.

Pasak A. Vaitkaus, pernai pirmą pusmetį krovos kilimas buvo didesnis nei šiemet, bet tai buvo rekordiniai metai. Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, jeigu niekas nesikeis, šiemet Klaipėdos uostas perkraus apie 40 mln. t krovinių.

Per pirmą šių metų pusmetį Uosto direkcija gavo 28 mln. eurų pajamų, t. y. 7 proc. daugiau nei pernai per tą`patį laikotarpį.

Šių metų birželį krovinių apyvarta buvo beveik tokia pati, kaip ir pernai tą mėnesį. Perkrauta 3,23 mln. t krovinių. Mažiau krauta, beveik 2 proc., tik biriųjų krovinių. Nuo pernai buvusio prieaugio atsiliekama tik keliomis tonomis. T. y. perkrauta 20 tūkst. t mažiau. Per dieną uoste vidutiniškai kraunama 110 tūkst. t. krovinių.

Birių trąšų šiemet per 5 mėnesius krauta 16 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tai ne Klaipėdos uosto, o rinkos problemos. Kas 5 metus trąšų realizavimas pasaulinėse rinkose mažėja, nes dirvožemis būna užtektinai prisodrintas. Pasak A. Vaitkaus, didelė tikimybė, kad kitais metais trąšų poreikis išaugs.