Pensininkai pinigų dar palauks

Respublika.lt

2015-11-25 09:38

Politikų pažadai didinti pensijas lieka kyboti ore, o kantrūs senoliai ir toliau deda centą prie cento kruopoms ir makaronams, mat mėsos jau senokai neįperka. Pastaraisiais metais nuolat girdėjome, kad šalyje ekonomika auga, situacija tiesiog žaibiškai gerėja, didėja ir atlyginimai. Bet pensijos - vis ne. Seimas vakar nepritarė Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Rimanto Jono Dagio siūlymui kitų metų „Sodros“ biudžete numatyti lėšų didinti vidutinę pensiją, kuri spalį siekė 246,93 euro per mėnesį.

- Kodėl, kai komitete buvo balsuojama už siūlymą vidutinių pensijų santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu grąžinti bent jau į 2014 metų lygį, tam nepritarė didžioji dalis Seimo narių. - „Vakaro žinios“ paklausė Rimanto Jono DAGIO.

- Dėl bendro požiūrio į pensininkus. Jei tai būtų pirmas kartas, galima būtų manyti, kad tiesiog kažkoks atsitiktinumas. Bet faktas tas, kad nuo 2012 metų, nepaisant ekonomikos kilimo, pensijos nebuvo indeksuotos. Kasmet iš „Sodros“ biudžeto atiduodavome apie 300 mln. eurų kitoms reikmėms finansuoti. O štai senatvės pensijos kitąmet, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, bus dar mažesnės nei šiais metais. Mano siūlymui įgyvendinti būtų užtekę, jei visi asignavimų valdytojai sumažintų savo bendrąsias išlaidas 1 proc. Tai tikrai galima padaryti visiškai neskausmingai ir be didelių netekčių. Bet Finansų ministerija pasakė, kad tai yra daug darbo reikalaujantis dalykas. Todėl dėl tokio tingėjimo komitetas ir nepalaikė siūlymo, o balsavo akis nuleidę.

- Praėjusią kadenciją buvote valdžioje ir apkarpėte pensijas. Tad ir šios valdžios požiūris į pensininkus nėra išskirtinis...

- Akivaizdu, kad mes nežinome, kaip susidoroti su problemomis senėjančioje visuomenėje. Tam reikia ryžtingų žingsnių. Norint, kad pensijos nemažėtų, mažinant socialinio draudimo įmokas reikėtų generuoti gana ženklius pelno ir turto mokesčius. O tam valios nėra. Šiuo metu dominuojančios įtakos grupės turi kur kas didesnę įtaką bet kam valdžioje.

- Kokias įtakos grupes turite omenyje?

- Socialiai nejautrus verslas, kuriam svarbu tik pelnas. Dėl jų atstovų mokamų mažų atlyginimų žmonės bėga iš šalies, o tuomet skatinama priimti kitataučius. Dėl to Lietuvoje ekonomikos augimo sąlygomis socialinė atskirtis auga. Paprastai valstybėse taip nebūna. Tai jau perlenkta lazda. Dabar mokesčius renkame iš vartojimo ir darbo jėgos ir visai beveik nerenkame mokesčių iš pelno ir turto. Liberalizmas klesti.

- Bet politikai taip pat turi mamas, tėčius, dėdes, senelius. Nejau net prieš savus senolius ne gėda, kad pensininkus taip skriaudžia?

- Matyt, nebėra pakankamai specialistų, kurie matytų esančias problemas. Tie, kurie anksčiau matė šias socialinio modelio problemas, tūkstančiais yra užkišti, o mokslininkai, „įsisavinę“ pinigus, kažkur sėdi pasislėpę ir nebeturi ką pasakyti. Visi tyli ir, matyt, laukia rinkimų.