Pensijos privačiuose fonduose bus kaupiamos lanksčiau

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams sudaryti palankesnes galimybes žmonėms sukaupti didesnę pensijos dalį privačiuose pensijų fonduose, maksimaliai sumažinant administracinę naštą, kai netenkama pensijos dalies dėl pensijų fondų taikomų administravimo mokesčių. Be to, siūloma suteikti teisę pensijų kaupimo dalyviams nevaržomai apsispręsti, kaip ir kur jie nori kaupti pensiją senatvei, kiek laiko dalyvauti privačiame kaupime, keisti pasirinktus pensijų fondus, investavimo kryptis.

Naujoji tvarka, Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo duomenimis, yra orientuota į vykstančią pensijų sistemos reformą, kurios viena iš dalių - pokyčiai privačiame pensijų kaupime, kurie prasidėtų, jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams.

Vyriausybė siūlo mažinti atskaitymus, kuriuos gyventojai moka pensijų fondams, nuo įmokų ir turto, palaipsniui visiškai atsisakant atskaitymo nuo pervedamų įmokų. Maksimalūs atskaitymai nuo įmokos (visuose fonduose) 2013 metais būtų 2 proc. ir kasmet mažėtų po 0,5 procentinio punkto, kol pasiektų 0. Tai numatyta Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte.

Šiuo metu leidžiamas maksimalus atskaitymo nuo įmokos dydis - iki 10 proc., realiai rinkoje taikomas - iki 3 proc. Šiuos atskaitymus pensiniai fondai atlieka nuo sumokėtų įmokų, pervedamų iš "Sodros", iškart, kai tik jos gaunamos.

Siūloma mažinti atskaitymų nuo turto dydį konservatyvaus investavimo fonduose iki 0,7 proc. vidutinės metinės turto vertės. Šiuo metu maksimalus atskaitymas nuo pensijų fonde esančio turto yra 1 proc. Ne konservatyvaus investavimo pensijų fonduose jo dydžio keisti nesiūloma, praneša Vyriausybė.

Taip pat siūlomas konkretus mechanizmas, kaip skatinti kaupimą privačiuose fonduose. Siūloma nuo 2014 m. sausio 1 d. į pensijų fondus asmuo mokėtų papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gautų papildomą skatinamąją įmoką nuo 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, pervedama į pensijų fondus, būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų.

Nuo 2016 m. valstybinio socialinio draudimo įmokos nesikeistų, o papildomos įmokos didėtų: papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis būtų 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, papildomos iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis - 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2020 metų siūloma pervesti didesnio tarifo pensijų kaupimo įmokas iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto - 3,5 proc., asmens lėšomis mokamos įmokos ir skatinamosios įmokos tarifas būtų 2 proc.

Tuo atveju, jei asmuo norėtų tęsti dalyvavimą kaupime dabartinėmis sąlygomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 metų rugsėjo 1 d. galėtų pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei dėl atsisakymo mokėti papildomas kaupiamąsias įmokas. Už šiuos asmenis nebūtų pervedama ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Kaip ir iki šiol, į pensijų fondą jiems būtų pervedama tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis.

Ministrų kabinetas taip pat siūlo žmonėms leisti nevaržomai pasirinkti, kaip kaupti pensiją senatvei. Šiuo metu pensijų kaupimo bendrovę galima keisti, jei nuo asmens dalyvavimo pensijų kaupime pradžios yra praėję bent treji metai. Siūloma atsisakyti šio apribojimo ir leisti pensijų kaupimo bendrovę keisti visiems tiems, kurių vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.

Be kita ko, siūloma sudaryti galimybę žmonėms pasitraukti iš privačios pensijų sistemos. Siūloma, kad žmonės tai padaryti galėtų nuo 2013 pradžios iki rugsėjo 1 d., pranešdami apie tai savo pensijų kaupimo fondui. Jų jau sukauptos lėšos būtų toliau investuojamos iki išmokėjimo dienos, tačiau naujos nepervedamos.

Tiems, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašytų 2013 m. ir vėliau, galimybė atsisakyti mokėti papildomas įmokas arba stabdyti dalyvavimą kaupime nebūtų taikoma.

Išankstinių pensijų gavėjams siūloma sudaryti galimybę gauti išmokas iš pensijų fonduose sukaupto turto pradėjus gauti išankstinę pensiją.

Vyriausybės skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje pensijų kaupime dalyvavo 1 mln. 54 tūkst. dalyvių.